Seminare – apie geografinių duomenų poreikį šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitai
2023-03-06 Valstybinės miškų tarnybos Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus ekspertai organizavo seminarą „Geografinių duomenų panaudojimo galimybės Žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) sektoriuje“. Pagrindinis renginio tikslas – pristatyti šiuo metu Lietuvoje naudojamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos metodiką, Europos valstybių nuotolinių metodų žemės naudmenų pokyčių sekimui patirtį, aptarti esamos ŠESD apskaitos sistemos keitimo galimybes, identifikuoti metodinių darbų kryptis ir būtinus atlikti darbus.
Seminare dalyvavo Aplinkos ministerijos Klimato ir miškų politikų grupių atstovai, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos dėstytojai, Valstybinės miškų tarnybos specialistai.
Seminaras pradėtas aptariant, kaip vykdoma ŠESD apskaita šiame žemės naudojimo ir miškininkystės sektoriuje. Valstybinės miškų tarnybos vyriausiasis specialistas Linas Politika išsamiai pristatė šiuo metu Lietuvoje taikomą ŠESD skaičiavimo metodiką. Jis aptarė reikalavimus ir nuostatas pagrindinių žemės naudojimo ir miškininkystės sektoriaus reglamentų: ŽNŽNKM (angl. LULUCF) reglamento (2018/841), nurodančio šalies ŠESD absorbcijų tikslus ir Valdymo reglamento (2018/1999), nustatančio reikalavimus, kaip valstybės turi stebėti savo tikslų įvykdymą.
Atnaujintuose teisės aktuose yra iškeliami aukšti reikalavimai ŠESD apskaitai gerinti. Visų pirma tai – naujas standartas žemės naudojimo plotų pokyčiams stebėti, taip vadinamas geografinių duomenų reikalavimas. Šis pakeitimas ir buvo seminaro/diskusijos ašis, todėl didelis dėmesys skirtas pažangiai kitų Europos šalių patirčiai aptarti. Savo pranešime Valstybinės miškų tarnybos specialistas Marius Balčius išskyrė 3 valstybes – Olandiją, Prancūziją ir Vokietiją kaip jau taikančias geografinius duomenis ŽNŽNKM apskaitai. Pastebėta, kad taikant aukštesnį apskaitos standartą, apskaitoje nereiktų atsisakyti apskaitos vedimo atrankos būdu pagrindų, o tik reiktų padidinti stebėjimo taškų (plotelių) skaičių. Tuo būdu apskaitos objektų skaičius išaugtų nuo 16 tūkst. iki 7-100 mln. vnt. Tačiau, pasak Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjo Gintaro Kulboko, įdiegiant tokio aukšto detalumo atrankos schemą labai svarbu parengti efektyvų įvairių kadastrų, registrų ir kitų geografinių duomenų šaltinių analizės įrankį, kuris kasmet teiktų informaciją apie žemės naudmenų kaitą.
Antroje seminaro dalyje savo įžvalgas ir atliktas studijas pristatė akademinė bendruomenė. Vytauto Didžiojo universiteto mokslų daktarė Daiva Juknelienė apžvelgė Žemės naudojimo scenarijų modeliavimo nuotolinių metodų naudojimo poreikį įvairioms institucijoms, pristatė įvairius žemės naudojimo scenarijų modeliavimo metodus. Priemones, kuriomis siekiama įvertinti žemės naudojimą retrospektyvoje, t. y., kaip nustatyti žemės naudmenų plotus žvelgiant į praeitį, pristatė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos profesorius Gintautas Mozgeris. Jis pastebėjo, kad jeigu tinklas, pasirinktas žemės stebėjimui, yra pakankamai tankus, galima tai laikyti ištisiniu žemės paviršiaus stebėjimu.
Apibendrinant, galima teigti, kad seminaras padėjo geriau suprasti, kokio formato geografinių duomenų reikės ateityje vykdant ŠESD apskaitą ŽNŽNKM sektoriuje. Taip pat pristatyti įdomūs lazerinio skenavimo tyrimų rezultatai, kurie galėtų efektyviai padėti medžių savaiminukams Miškų valstybės kadastre registruoti. Jų įtraukimas į kadastrą padeda juos apsaugoti nuo sunaikinimo ir efektyviai prisideda prie anglies kaupimo. Galiausiai, šis seminaras parodė, kiek svarbus VDU ŽŪA mokslininkų ir Valstybinės Miškų Tarnybos specialistų bendradarbiavimas.
Seminaro medžiaga:
Geografinių duomenų panaudojimas ŽNŽNKM ŠESD apskaitai Europos valstybėse. Marius Balčius.