DUK

Neradote naudingos sau aktualios informacijos? Užduokite klausimą

Biržės brėžinys pateikiamas Shapefile (.zip plėtinio archyvas su jame esančiais .dbf, .prj, .qpj, .shx, .shp failais) arba GeoJSON formatais, atrėžtas LKS-94 formato koordinatėmis.

Failai turi būti neapsaugoti slaptažodžiais, archyvas be vidinių aplankų. Papildomi metaduomenys nėra privalomi.

Brėžiniai turėtų būti sudaryti iš vieno plotinio objekto (polygon) arba kelių plotinių objektų (multipolygon). Daugiau nei vienas plotinis objektas naudojamas tik tada, kai biržes pilnai dalina nekertamas plotas. Visais kitais atvejais biržės brėžinys turėtų būti vienas plotinis objektas.

Leistina biržės posūkio taškų koordinačių paklaida – ±2 m taškui. Atliekant matavimus taško koordinatės negali patekti į gretimus žemės sklypus.

Vidinės miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.

Projektai miško valdoms paprastai rengiami 10 metų laikotarpiui. Jei per 10 metų laikotarpį savininkas neįvykdė visų suprojektuotų ūkinių priemonių, savininko prašymu, projektas gali būti pratęstas dar 5 metams.

Jeigu miškotvarkos projekto nėra, pagrindiniai kirtimai privačiose valdose arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančioje miško žemėje draudžiami, išskyrus:

1) III–IV A miškų grupių miškuose inventorizuotų grynųjų baltalksnynų, drebulynų, gluosnynų ir blindynų ar mišriuose medynuose, kuriuose baltalksniai, drebulės, gluosniai ir (ar) blindės sudaro 76 procentus ir daugiau pirmojo ardo medynų tūrio, visų rūšių pagrindinius kirtimus;
2) III–IV A miškų grupių miškų mišriuose medynuose baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių iškirtimą atrankiniais ir atvejiniais pagrindiniais kirtimais;
3) pagrindinius kirtimus žemės sklypuose, kuriuose miško žemė užima iki 3 hektarų ploto;
4) kirtimus IV B grupės miškuose.

Leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus:

1) jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose);
2) atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos;
3) atrankinius sanitarinius kirtimus;
4) baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius;
5) neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo;
6) kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę);
7) plynuosius sanitarinius kirtimus – stichinių nelaimių miškuose atvejais;
8) retinimo ir einamuosius kirtimus.

Šiems kirtimams būtina gauti suderintą pranešimą apie ketinimą kirsti mišką (toliau – Pranešimas), išskyrus jaunuolynų ugdymo kirtimus, atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos, kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti. 

Norėdamas gauti leidimą kirsti mišką ar pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką, privataus miško savininkas ar jo įgaliotas asmuo, turi elektroniniu būdu, naudodamasis Aplinkosaugos leidimų informacine sistema (ALIS) pateikti paraišką. Miško savininkas, ar jo įgaliotas asmuo, kartu su paraiška, turi pridėti biržės atrėžimo dokumentus (pasirašytus biržės rėžėjo el. parašu) bei kitus susijusius dokumentus. Privataus miško savininko įgaliotas asmuo privalo pateikti notaro patvirtintą ar notaro patvirtinimui prilygintą įgaliojimą, servituto turėtojas – teritorijų planavimo dokumentą, kurio sprendiniams įgyvendinti būtinas leidimas, ir servituto teisę patvirtinančius dokumentus. Kai miško savininkas yra juridinis asmuo, įgaliojimą pasirašo juridinio asmens vadovas ir įgaliojimas patvirtinamas juridinio asmens antspaudu, jeigu jis antspaudą privalo turėti. Teisė kirsti mišką nesuteikiama (leidimas neišduodamas, pranešimas neregistruojamas arba nederinamas), jei pateikti ne visi reikalingi dokumentai arba pateikta klaidinga informacija, pateiktame pranešime nedeklaruojami arba nenurodomi Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkte numatyti miško kirtimai. Leidimas neišduodamas, pranešimas nederinamas, jeigu numatytas kirtimas prieštarauja miškų valdymo sritį reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams. VMT apie tai informuoja miško valdytoją, nurodydama leidimo neišdavimo arba pranešimo nederinimo ar neregistravimo priežastį.

Asmenims, mišką valdantiems, naudojantiems ir juo disponuojantiems bendrosios nuosavybės teise, Leidimas kirsti mišką išduodamas vienas visiems bendraturčiams arba vienam iš savininkų visų bendraturčių raštišku sutikimu.

Pranešimas apie ketinimą kirsti mišką, pateikiamas pasirašytas visų bendraturčių, arba pasirašytas vieno bendraturčio, kuris kartu su Pranešimu pateikia visų bendraturčių raštiškus sutikimus dėl Pranešime nurodytų miško kirtimų. 

Kai žemės sklypui įregistruota hipoteka, privaloma pateikti hipotekos kreditoriaus raštišką sutikimą, išskyrus atvejus, kai hipotekos sutartyje numatyta kitaip. Be minėto sutikimo, Leidimas kirsti mišką neišduodamas.

Biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus sudaro: biržių atrėžimo projektai (Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 1 priedas), biržių brėžiniai (6 priedas), medžių matavimo (3 priedas) ar kirstinų medžių numeravimo (7 priedas) lapai, biržių taksavimo lapai (8 priedas), tūrio apskaičiavimai pagal stačiakampius apskaitos barelius (9 priedas), tūrio apskaičiavimai pagal skritulinius apskaitos barelius (taikomos 3, 8 priedų formos). Privačių miškų biržių atrėžimo dokumentuose įrašoma miško savininko (savininkų) vardas, pavardė, miško sklypo kadastrinis numeris. Kartu su biržių atrėžimo dokumentais pateikiamos teisę ženklinti kirstinus medžius, atrėžti biržes bei parengti kirtimų dokumentaciją įrodančių dokumentų (privačių miškų savininkų mokymo kursų baigimo pažymėjimas, išsilavinimą įrodantys dokumentai) kopijos.

Paženklinti kirstinus medžius, atrėžti biržes bei parengti kirtimų dokumentaciją gali:

1) miško savininkai fiziniai asmenys jiems nuosavybės teise priklausančiame miške ar jų artimi giminaičiai (tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai ir seserys), taip pat savininko sutuoktinis, turintys savininko išduotą bei nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą, bei miško savininko juridinio asmens vadovo įgalioti darbuotojai juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame miške. Visi šie asmenys turi turėti aukštąjį ar jam prilygintą aukštesnįjį miškininkystės išsilavinimą arba turi būti baigę specialius miško savininkų mokymo kursus pagal privačių miškų tvarkymo ir naudojimo pagrindų mokymo 5 dienų (40 val.) trukmės programas, patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 114 bei išlaikę žinių patikrinimo egzaminus, kuriuose egzaminuoja miškų urėdijos ar Valstybinės miškų tarnybos valstybinis miškų pareigūnas. Mokymo kursų baigimo pažymėjimas turi būti patvirtintas šio valstybinio miškų pareigūno parašu. Kirstinus medžius šiame punkte nurodyti asmenys ženklina asmeniniais žymeliais ar kitais kirstinų medžių ženklinimo būdais: žievės patašymu, dažais, rėžtuku;
2) miškininkai specialistai, turintys aukštąjį ar jam prilygintą aukštesnįjį miškininkystės krypties išsilavinimą. Kirstinus medžius miškininkai specialistai ženklina asmeniniais žymeliais ar kitais kirstinų medžių ženklinimo būdais: žievės patašymu, dažais, rėžtuku.

Privataus miško savininkas privalo užtikrinti riboženklių priežiūrą, ribinių linijų prakirtimą ir atnaujinimą. Miško valdos ribinė linija – miško valdos ribas natūroje žyminti linija, kurioje 1–1,5 m atstumu nuo šios valdos ribos į šios valdos pusę iškirsti medžiai ir krūmai arba joje iškirstas pomiškis ir trakas, o prie šios miško valdos ribos esantys medžiai nuo išorinės šios valdos ribos pusės pažymėti dažais ar patašant žievę.

Biržė – miško kirtimui atrėžtas arba kertamas medynų plotas, atribotas spindžiais (spindžiuose gali būti nukertami visi augantys medžiai, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra iki 16 cm, bei krūmai) arba gairėmis, dažais (ribinius medžius pažymint iš biržės pusės) ar užrišamomis juostelėmis ant ribinių medžių.

Asmuo, norintis auginti ir (ar) tiekti rinkai, įvežti į Lietuvą iš kitų šalių ar išvežti iš Lietuvos į kitas šalis miško dauginamąją medžiagą (asmuo nėra galutinis miško dauginamosios medžiagos ruošėjas ar naudotojas), Valstybinei miškų tarnybai turi pateikti prašymą įtraukti jį į Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą pagal Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo 1 priede nurodytą formą. Jeigu Tiekėjas yra registruotas Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre, pateikti prašymo Valstybinei miškų tarnybai nereikia, pakanka tik pranešti apie tai (elektroniniu paštu ar faksu, ar raštu), nurodant registracijos Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre pažymėjimo numerį, identifikavimo kodą, ar Tiekėjas yra miško dauginamosios medžiagos ruošėjas ir (ar) miško dauginamosios medžiagos augintojas mokslo ir selekcijos tikslams.

Leidimai išduodami, kai į šalį įvežama ar naudojama iš kitų šalių ar iš tolimesnių nei gretimi kilmės rajonai gauta miško dauginamoji medžiaga miškui želdinti, vadovaujantis Miško dauginamosios medžiagos nuostatais, 2008 m. gruodžio 16 d., Tarybos sprendimu 2008/971/EB dėl trečiose šalyse išaugintos miško dauginamosios medžiagos lygiavertiškumo (OL2008 L 345, p. 83) ir 2008 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimu 2008/989/EB, kuriuo valstybėms narėms pagal Tarybos direktyvą 1999/105/EB leidžiama priimti sprendimus dėl garantijų, suteiktų tam tikrų trečiųjų šalių importuotinai miško dauginamajai medžiagai, atitikimo (OL 2008 L 352. P. 55).

+Forma pildymui Word formate;

+Forma pildymui per el. valdžios vartus;

Medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka (2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331). Keičiant žemės naudojimo paskirtį (iš žemės ūkio į miškų ūkio) arba norint įregistruoti mišką Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, reikia atlikti sklypo kadastrinius matavimus.

Duomenys į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą įrašomi ir keičiami vadovaujantis 2015 m. lapkričio 30 d. LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 260-15-V patvirtintu  Duomenų teikimo LR Miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašu. 

Įveisto miško duomenys teikiami ir įrašomi į LR Miškų valstybės kadastrą vadovaujantis Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklėmis patvirtintomis LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144. Kai žemės savininkui skiriama valstybės parama miškui įveisti, – pagal paramą skiriančios institucijos Valstybinei miškų tarnybai pateiktus duomenis teisės aktuose nustatyta tvarka. Kitais atvejais įveisęs mišką, žemės savininkas (kai želdiniai pasodinti pavasarį, – tais  pačiais kalendoriniais metais, kai želdiniai pasodinti rudenį, – kitais metais; kai miškas želia savaime – per metus nuo Miško želdinimo ir žėlimo projekto parengimo) Valstybinei miškų tarnybai teikia prašymą dėl įveisto miško apskaitos ir įrašymo į Miškų valstybės kadastrą. Visais kitais atvejais privataus miško savininkas, norėdamas miško plotą įtraukti miškų valstybės kadastrą, kreipiasi į vidinės miškotvarkos projektų rengėją dėl miško inventorizacijos atlikimo ir po to duomenis teikia Valstybinei miškų tarnybai.

Žemės savininkas gali kreiptis į vidinės miškotvarkos projektų rengėjus, kurie gali atlikti medžių  savaiminukų inventorizaciją. Vidinės miškotvarkos projektų rengėjai, vadovaudamiesi Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331 „Dėl Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo“, atliks medžių savaiminukų inventorizaciją ir vadovaudamiesi Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V „Dėl Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, pateiks inventorizacijos duomenis ir dokumentus Valstybinei miškų tarnybai. Valstybinė miškų tarnyba atlikusi pateiktų duomenų ir dokumentų patikrinimą bei juos suderinusi su savivaldybėmis, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ar kitomis suinteresuotomis institucijomis, duomenis įregistruos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys keičiami atlikus miškų inventorizaciją ar jos patikslinimą, įveisus mišką ne miško žemėje, pavertus miško žemę kitomis naudmenomis ir kitais atvejais. Duomenys keičiami vadovaujantis Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V „Dėl Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Duomenis nustatyta tvarka gali teikti žemės savininkai ir valdytojai, vidinės miškotvarkos projektų rengėjai, tam tikrų valstybės institucijų specialistai. Su prašymu keisti duomenis teikiami nuosavybę įrodantys dokumentai bei dokumentai grindžiantys kadastro duomenų keitimą (miškų inventorizacijos ar jos patikslinimo, miško įveisimo, miško pavertimo, žemės sklypų formavimo ir kt. dokumentai).

Skirtingus skaičius lėmė skirtingi miško apskaitos metodai ir apskaitos intensyvumas. Formuojant sklypus matininkai, savo kompetencijos ribose, vieną kartą nustatė ir Nekilnojamojo turto registrui įregistravimui pateikė savo matavimo duomenis. Tuo tarpu, vykdant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją ir miškų apskaitą , miško žemės plotų pokyčiai buvo fiksuojami kas 10 metų ir nuo 2003 m. vedamas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Anksčiau galiojusi žemės sklypų formavimo ir matavimo tvarka, matininkų neįgalino matavimų metu atsižvelgti į valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ir į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Šios aplinkybės ir sudarė prielaidas skirtingai informacijai apie miško žemės plotus atsirasti.

Valstybinė miškų tarnyba teikia Nekilnojamojo turto registrui duomenis apie miško žemės plotą, patenkanti į žemės sklypus ir įregistruotą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Šie duomenys yra publikuojami Nekilnojamojo turto registro išrašuose. Taip žemės savininkai informuojami apie valdomą miško žemės plotą savo žemės sklypuose. Dabar galiojantis teisinis reguliavimas nustato, kad vykdant  kadastrinius matavimus ar jų patikslinimą, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir miško žemės plotai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre sutaps su Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis.

Vadovaujantis Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 15.5 p. privačių miškų savininkai II B, III ir IV A miškų grupių miškuose gali įrengti rekreacinius ir pažintinius takus, poilsio aikšteles su miško baldais, pavėsinėmis, lauko tualetais, laužavietėmis ir įgyvendinti kitas priemones, numatytas miškotvarkos projektuose. Miškotvarkos projekte numatyti statiniai turi būti įrengiami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Valdoje projektuojami rekreaciniai objektai bei jų mastas priklauso nuo miškų grupės, saugomos teritorijos statuso, esamų kultūros paveldo objektų, miško ploto ir kt. 

Miško savininkai, įrengdami savo miške rekreacinius objektus, turi nepabloginti miško funkcinių savybių bei pagrindinės miškų ūkio paskirties reikalavimų.

Privataus miško savininkas, kurio miško valda yra saugomoje teritorijoje, dėl atsiradusių naujų veiklos apribojimų gali gauti kompensacijas. Sąlygos, kurioms esant, privataus miško savininkas gali pretenduoti į kompensaciją, nustatytos Lietuvos Respublikos (toliau–LR) saugomų teritorijų įstatymo 321  straipsnio bei LR Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1578 (LR Vyriausybės 2018 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 146 redakcija) patvirtinto Kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo nuostatose.