Miško įveisimas ne miško žemėje

Žemės savininkams, nevykdantiems savo valdose žemės ūkio ar kitos veiklos, verta pagalvoti apie miško įveisimą jose. Dažnai tik informacijos trūkumas tampa priežastimi, stabdančia planus įsiveisti savo nuosavą mišką arba tampa dideliais rūpesčiais įveisus mišką ne pagal valstybėje galiojantį teisinį reguliavimą.

Teisinis reguliavimas

Ketinant įveisti mišką savo valdomoje žemėje, verta susipažinti su šalyje galiojančiais miško įveisimą ir registraciją reglamentuojančiais teisės aktais. Štai keletas pagrindinių:
1. Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašas, kuris nustato miško įveisimo ne miško žemėje tvarką ir sąlygas;
2. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai, kurie nustato miško atkūrimo ir įveisimo, miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių kokybės reikalavimus; 
3. Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašas, kuris reglamentuoja duomenų ir dokumentų teikimą kadastrui, kadastro duomenų įrašymą, keitimą ir tikslinimą bei prašymų atnaujinti kadastro duomenis formas.

Miškų įstatymas, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų, rūšių įstatymas, Miško dauginamosios medžiagos nuostatai, Miškų kadastro nuostatai, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai ir kai kurie kiti teisės aktai taip pat turi nuostatų, reglamentuojančių miško įveisimą.

Nuo ko pradėti?

Pirmiausia reikėtų įvertinti ar teritorijoje, kurioje planuojama įveisti mišką, nėra taikomi draudimai ar ribojimai miško įveisimui. Pavyzdžiui, tokie draudimai taikomi energetinių trasų teritorijose, saugomų rūšių augavietėse ir radavietėse, gamtinių buveinių bei paukščių apsaugai svarbiose teritorijose ir panašiai. Dauguma ribojimų yra nurodyti žemės sklypo nuosavybės dokumentuose, t. y. Nekilnojamojo turto registro išrašuose. Todėl reikėtų peržiūrėti savo turimus nuosavybės dokumentus.

Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad įveisti mišką  galima ne arčiau kaip 15 m atstumu nuo gretimo ne miško žemės savininko sklypo ribos, sodinant medžius, ir ne arčiau kaip 6 m atstumu, sodinant krūmus. Šių atstumų galima nesilaikyti, jei miško želdiniai ar žėliniai ribojasi su mišku, kitais miško želdiniais ar žėliniais, numatomu apželdinti sklypu arba gretimo žemės sklypo savininkai raštu patvirtina sutinkantys, kad miškas būtų sodinamas mažesniu atstumu nei nurodytasis.

Svarbu žinoti, kad pagal Miškų įstatymą, veisiamo miško plotas negali būti mažesnis nei 0,1 ha, o plotis ne siauresnis nei 10 metrų. Veisiamo miško ploto ribos negali kirsti žemės sklypo išorinės ribos ir patekti į kaimyninius, kitų žemės savininkų valdomus, žemės sklypus.

Labai svarbu įvertinti ir tai, kad įveisto miško nebus galima pašalinti ir teritoriją gražinti į pradinę naudmeną. Miškų įstatymo 11 straipsnis numato tik išimtinius atvejus, kada yra galimas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis.

Reikalingas įgaliotos institucijos sprendimas dėl miško įveisimo

Nenustačius minėtų ribojimų miškui įveisti, žemės savininkas gali teikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl miško įveisimo ne miško žemėje. Prašymo forma yra pateikta Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo 1 priede. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymą turi pasirašyti visi žemės sklypo, kuriame planuojama įveisti mišką, bendrasavininkai arba turėti notariškai patvirtintus jų įgaliojimus.

Kai žemės plotas, kuriame planuojama  įveisti mišką – 10 ha ir mažesnis, su prašymu pateikiama žemės sklypo plano M 1:10 000 arba M 1:5000 kopija su pažymėtomis ribomis, pagal kurias ketinama įveisti mišką. Kai planuojamo įveisti miško plotas didesnis kaip 10 ha, žemės savininkas parengia kaimo plėtros žemėtvarkos projektą miškui įveisti ne miško žemėje ir prašyme įrašo patvirtinto projekto paslaugos numerį Žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinėje sistemoje arba Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje, arba Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo datą ir numerį, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, kuriame ketinama veisti mišką, kaimo plėtros žemėtvarkos projektas miškui įveisti.

Prašymas ir pridedami dokumentai gali būti pateikiami žemės savininkui atvykus į Nacionalinę žemės tarnybą arba paštu, elektroniniu paštu (pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu (.adoc arba .pdf formatu) ar pateikiant pasirašyto prašymo skaitmeninę kopiją .pdf formatu, arba per Elektroninius valdžios vartus.

Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi prašymą, įvertina miško įveisimo ne miško žemėje galimybes ir, esant reikalui, kreipiasi į nustatančias ribojimus suinteresuotas institucijas. Gavusi jų atsakymus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos žemės savininkui pateikia sprendimą dėl leidimo įveisti mišką ne miško žemės sklype. Sprendimo forma pateikta Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo 2 priede. Jeigu priimtas teigiamas sprendimas, galima rengti Miško želdinimo ir žėlimo projektą.

Miško želdinimo ir žėlimo projektas

Miško želdinimo ir žėlimo projektas yra rengiamas vadovaujantis miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais. Jei žemės savininkui pakanka kompetencijų, šį projektą gali rengti pas žemės savininkas. Tačiau rekomenduotina kreiptis į šias paslaugas teikiančius miškininkus specialistus. Projekte fiksuojama planuojamo įveisti miško rūšinė sudėtis, želdinių tankumas, augavietės sąlygos, aprašoma želdavietė (vieta, plotas) bei projektuojamos priemonės (dirvos paruošimo būdai, želdinių sodinimo schemos, sodmenų kilmė, apsaugos, priežiūros priemonės ir kt.).

Parengtas miško želdinimo ir žėlimo projektas teikiamas tvirtinti Valstybinei miškų tarnybai.

Atkreiptinas dėmesys, kad žemės savininkas, įveisęs mišką be želdinimo projekto, šio miško negalės įregistruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įveisto miško plotui nebus taikomos miško naudojimo sąlygos.

Valstybės teikiama parama miško įveisimui

Žemės savininkai įveisti mišką gali savo lėšomis arba gavę valstybės paramą. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos administruoja Europos Sąjungos parama miškui įveisti ir prižiūrėti. Žemės savininkai, siekdami gauti paramą miškui įveisti, turėtų Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikti prašymą bei šios agentūros nustatytus dokumentus. Žemės savininkui išpildžius nustatytus reikalavimus, Nacionalinė mokėjimo agentūra gali skirti vienkartinę kompensacinę išmoką miškui įveisti ir 12 metų skirti kasmetinę kompensacinę išmoką įveistam miškui prižiūrėti, saugoti bei ugdyti. Taip pat įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais miško želdinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti gali būti skiriama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui.

Gavęs valstybės paramą miškui įveisti žemės savininkas privalo laikytis visų su Nacionaline mokėjimo agentūra pasirašytų sutartinių įsipareigojimų, kitaip gautą paramą gali tekti gražinti.

Miško įveisimas

Paprastai miškas įveisiamas pavasarį iki sodmenų vegetacijos pradžios arba rudenį, pasibaigus sodmenų vegetacijai. Sodmenis su uždara šaknų sistema galima sodinti ištisus metus.

Prieš sodinant mišką, vietovėje pažymimos veisiamo ploto ribos. Ribų posūkio taškai pažymimi stulpeliais. Patartina mišką sodinti į iš anksto atitinkamai paruoštą dirvą.

Miško sodinimui naudojami tik kokybiški sodmenys, atitinkantys Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimus. Žinotina, kad draudžiama mišką veisti vienmečiais eglės ir ąžuolo sėjinukais (išskyrus išaugintus konteineriuose) bei visų medžių rūšių savaiminukais.

Įveistas miškas turi būti prižiūrimas ir saugomas iki septynerių metų, kol susiformuos jaunuolynas ir bus galima vykdyti ugdomuosius kirtimus. Tuo atveju jei dalis pasodinto miško neprigijo, žuvusių sodmenų vietoje sodinami nauji, bet nevėliau kaip iki ketvirtųjų želdinių augimo metų pabaigos arba ne vėliau kaip per metus po Valstybinės miškų tarnybos atliktos želdinių apskaitos.

Įveisto miško apskaita

Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašas nustato reikalavimus įveisto miško apskaitai. Šią apskaitą vykdo Valstybinė miškų tarnyba.

Su valstybės parama įveisto miško apskaita vykdoma pagal Nacionalinei mokėjimo agentūros Valstybinei miškų tarnybai pateikus duomenis ir dokumentus.

Tais atvejais, kai miškas yra įveistas žemės savininko lėšomis, žemės savininkas rugpjūčio 1 – lapkričio 1 d. (kai želdiniai pasodinti pavasarį – tais  pačiais kalendoriniais metais, kai želdiniai pasodinti rudenį – kitais metais; kai miškas želia savaime – per metus patvirtinus miško želdinimo ir žėlimo projektą) teikia Valstybinei miškų tarnybai prašymą atlikti įveisto miško apskaitą pagal Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo 3 priede nurodytą pavyzdį. Su prašymu pateikia Nacionalinės žemės tarnybos išduotą sprendimą dėl miško įveisimo ne miško žemėje, patvirtintą miško želdinimo ir žėlimo projektą, jo brėžinį su priedais ir prašymą valstybės įmonei Registrų centrui įrašyti įveistą mišką į Miškų valstybės kadastrą. Valstybinė miškų tarnyba per 20 darbo dienų nuo žemės savininko prašymo ir dokumentų gavimo Valstybinėje miškų tarnyboje dienos atlieka įveisto miško apskaitą, išduoda pažymą apie miško želdinių ir (ar) žėlinių apskaitą pagal Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo 4 priede nurodytą pavyzdį ir, jei įveistas miškas atitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus, Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka valstybės įmonei Registrų centrui pateikia dokumentus ir įveisto miško duomenis.

Pažymėtina, kad įveisti miško plotai, kuriems neatlikta reikalinga apskaitos procedūra, negali būti registruojami Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.

Įveisto miško registravimas Miškų valstybės kadastre

Valstybinė miškų tarnyba, gavusi įveisto miško duomenis iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (veista su valstybės parama) ar iš privačios žemės savininko (veista žemės savininko lėšomis) ir atlikusi miško apskaitą bei pripažinus, kad duomenys teiktini įrašyti į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą, įveisto miško duomenis ir dokumentus pateikia valstybės įmonei Registrų centrui. Valstybės įmonė Registrų centras įvertinęs pateiktus duomenis ir dokumentus bei pripažinęs, kad jie atitinka Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo reikalavimus, įveisto miško duomenis įregistruoja Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Duomenų įrašymas vykdomas valstybės lėšomis.

Įveisto miško registravimas Nekilnojamojo turto kadastre

Vadovaujantis Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo nuostatomis, žemės savininkas turi patikslinti žemės sklypo, kuriame įveistas miškas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis ne vėliau kaip per 2 metus po jų įrašymo į Miškų valstybės kadastrą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad kadastrinius matavimus ar jų patikslinimą bei įveisto miško įregistravimą Nekilnojamojo turto kadastre žemės savininkas atlieka savo lėšomis.

Konsultacinė pagalba

Visais miško įveisimo klausimais žemės savininkai gali konsultuotis su Valstybinės miškų tarnybos specialistais tel. +370 670 06211 arba el. paštu [email protected].