Miško genetiniai ištekliai

Genetiniai ištekliai yra svarbi biologinės įvairovės dalis. Kiekviena šalis laiko svarbiu nacionaliniu turtu augalų, gyvūnų ar kitų naudingų gyvų organizmų genofondą, kurį svarbu išsaugoti būsimoms kartoms.

Miško genetiniai ištekliai laikomi vienu iš svarbiausių biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvarios miškininkystės komponentų. Miško genetiniams ištekliams tenka esminis vaidmuo užtikrinant miško ekosistemų tvarumą, miškų našumą bei kokybę.

Vienas iš pagrindinių miško genetinių išteklių skyriaus tikslų yra užtikrinti genetinių miško medžių išteklių išsaugojimą ir atsparių, kokybiškų bei produktyvių miškų atkūrimą ir įveisimą. Šiam tikslui pasiekti yra įkurti ir įveisti miško sėklinės bazės objektai: miško medžių genetiniai draustiniai, genetiniai ir sėkliniai medynai, sėklinės miško medžių plantacijos, rinktiniai ir elitiniai medžiai, miško medžių selekcijai skirti bandomieji miško medžių želdiniai, miško medžių klonų rinkiniai, atrinkti medynai, sėklų šaltiniai ir kiti įvertinti sėklinės miško bazės objektai, įrašyti į Genetinių miško medžių išteklių informacinę sistemą. Valstybinės reikšmės miškuose atrinkti ir įsteigti 159 genetiniai draustiniai ir medynai ir 185 sėkliniai medynai, kuriuose saugomos ir atkuriamos natūraliai augančios, per keletą šimtmečių susiformavusios vietinių medžių rūšių populiacijos, atrinkta apie 2600 rinktinių ir elitinių medžių, kurie skirti ne tik genetiniams ištekliams išsaugoti, bet ir miško medžių selekcijai vykdyti. Taip pat įvesti 18 vertingiausių miško medžių klonų rinkiniai ir 179 miško medžių sėklinės plantacijos, kurių paskirtis selekciniu požiūriu vertingų sėklų ruoša. Genetiniai miško medžių ištekliai iš viso užima 6,5 tūkst. ha – 0,29 proc. visų šalies miškų ploto.

Daliai miško medžių, dekoratyvinių augalų, žemės ūkio augalų, sodo ir daržo bei vaistinių ir aromatinių augalų genetinių išteklių objektų suteiktas augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas. Tai atrinkti ir į augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinę duomenų bazę įtraukti augalų genetiniai ištekliai, turintys ekologinę, selekcinę bei ekonominę svarbą Lietuvos Respublikai. Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai atrenkami pagal vertę, faktinę būklę, gresiančius sunaikinimo, sunykimo ar jų tvarumo pažeidimo veiksnius, esančius šiuo metu ar galinčius pasireikšti ateityje, esamas atsargas, natūralios bei dirbtinės reprodukcijos ypatumus. Šalyje šiuo metu yra daugiau kaip 5 000 objektų, įtrauktų į augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašus. Genetinių išteklių sėklų saugyklose šiuo metu saugoma apie 6000 sėklų pavyzdžių.

Remiantis Nacionaline aplinkos apsaugos strategija, genetinių išteklių (laukinių augalų, laukinių gyvūnų ir mikroorganizmų) naudojimas mokslo ir komerciniams tikslams daro reikšmingą poveikį biologinės įvairovės išsaugojimui, todėl būtina skatinti genetinių išteklių išsaugojimą, aplinką tausojantį genetinių išteklių naudojimą ir naudos, gaunamos juos naudojant, sąžiningą ir teisingą pasidalijimą. 2010 m. priimtas JT Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolas dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo, kurį Lietuva 2011 m. pasirašė taip išreikšdama ketinimą ateityje jį ratifikuoti.

Lietuvoje genetinių išteklių kaupimas, tyrimas, atranka bei saugojimas sutampa su augalų selekcijos pradžia. Žemės ūkio augalų selekcija Lietuvoje pradėta nuo 1922 metų, o miško medžių nuo 1960 metų.

Organizuota augalų genetinių išteklių išsaugojimo veikla šalyje pradėta nuo 1994 m., Lietuvos mokslo ir studijų fondui parėmus mokslo programą „Kultūrinių augalų resursai“. 2001 m. LR Seimas priėmė Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymą (galiojanti suvestinė redakcija 2019-05-01), reglamentuojantį augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, saugojimą ir naudojimą. Įstatymo tikslas – užtikrinti tausojantį augalų nacionalinių genetinių išteklių naudojimą, apsaugoti juos nuo niokojimo, nykimo ar visiško sunaikinimo, išsaugoti biologinę įvairovę.

Augalų nacionalinių genetinių išteklių atrinkimo, saugojimo, naudojimo ir atkūrimo klausimams spręsti, iš valstybės valdymo institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei valstybinių organizacijų atstovų prie Aplinkos ministerijos yra sudaryta nuolatinė augalų nacionalinių genetinių išteklių komisija.

2020 m. liepos 1 d. reorganizavus Augalų genų banką, jo funkcijas perėmė Valstybinė miškų tarnyba. Ji įgyvendina gamtos išteklių naudojimo politiką, koordinuoja augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo ir tyrimo darbus ir saugo augalų genetinę medžiagą. Taip pat koordinuoja augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinacinių centrų veiklą susijusią su augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimu, tyrimu ir saugojimu pagal augalų grupes.

Genetinių miško medžių išteklių ir Sėklinės miško bazės objektų būklės vertinimo, įvykdytų ūkinių priemonių vertinimo ir projektavimo pažymos forma.

Koordinacinių centrų funkcijas pagal augalų grupes atlieka:

• Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras – žemės ūkio augalų, sodo ir daržo augalų bei miško augalų;
• VDU Žemės ūkio akademija (buvęs Aleksandro Stulginskio universitetas) – žemės ūkio augalų;
• Vilniaus universitetas – dekoratyvinių augalų;
• Vytauto Didžiojo universitetas – vaistinių ir aromatinių augalų ir dekoratyvinių augalų;
• Gamtos tyrimų centras – vaistinių ir aromatinių augalų;
• VDU Švietimo akademija (buvęs Lietuvos edukologijos universitetas) – miško augalų.