Vyko Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano dirbtuvės. Kuo tai svarbu visiems?

Data

2023 01 23

Įvertinimas
0
Dekarbonizacija_be_nieko.jpg

2023 m. sausio 19 d. Europos Komisija organizavo nuotolines dirbtuves Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKSVP) gairėms parengti, kuriose dalyvavo suinteresuotų institucijų atstovai iš Europos Sąjungos valstybių narių. Lietuvą dirbtuvėse atstovavo Valstybinės miškų tarnybos specialistai.

Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas yra nacionalinės svarbos projektas, kuriame apibrėžiamos klimato švelninimo priemonės ir planuojami šių priemonių efektai artimiausiam dešimtmečiui. Planas apima visus sektorius, kuriems vykdoma šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaita. Naujausias NEKSVP yra rengiamas nuo 2021 m. ir galutinai bus suformuotas 2024 metais. Tam, kad šis ambicingas planas būtų sukurtas ir įgyvendintas tinkamai, reikia aiškių ir tikslių gairių iš jį kuruojančios Europos Komisijos Šioms gairėms suformuluoti ir buvo surengtos dirbtuvės.

Renginys apėmė du itin svarbius sektorius – žemės ūkio (ž. ū.) ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM), taip pat dalis jų buvo skirta apžvelgti naujai iškylančiai bioekonomikos temai.

Pirmojoje renginio dalyje, buvo apžvelgti politiniai procesai susiję su NEKSVP, pabrėžta sinergijos būtinybė tarp planuojamų priemonių. Apžvelgti ambicingi ES tikslai, numatyti 2030 m. ŽNŽNKM sektoriui ir kaip kiekvienos valstybės rengiami veiksmų planai gali padėti juos pasiekti.

Antrojoje dirbtuvių dalyje, orientuotasi į žemės ūkio sektorių. Čia buvo aptarta prielaidų, kuriomis apibūdinamos planuojamos priemonės, svarba. Trečiojoje dalyje aptartos bioekonomikos galimybės pakeisti vyraujantį ekonomikos modelį, kliūtys sukeltos Europoje įsivyravusios energetikos krizės ir kaip tai paveikia ŽNŽNKM sektorių. Pranešėjas iš Airijos pasidalino bioekonomikos vystymo ir tvarios žolininkystės plėtros planais, kaip šie du aspektai gali prisidėti prie anglies kaupimo ir užrakinimo.

Ketvirtojoje seminaro dalyje buvo aptartos pagrindinės ŽNŽNKM sektoriaus klimato švelninimo aktualijos ir problemos. Specialistas iš Danijos supažindino su nusausintų organinių dirvožemių užliejimo praktika, svarbiausiais dalyviais, kurie prisideda prie šios klimato švelninimo priemonės.

Kaip viena esminių dėlionės detalių norint paskatinti vietinius žemės savininkus imtis pertvarkymo darbų, išskirta vietinės valdžios komunikacija su jais. Pastebėta, kad šiam pokyčiui įtakos turėjo ir skiriamos kompensacijos. Pasidalinta gerąja patirtimi, kad šių darbų geriau neatlikti vasaros sezonu dėl susidarančių metano emisijų.

Atskirose dirbtuvių darbo grupėse buvo diskutuojama su NEKSVP ir girdėtais pranešimais susijusiomis temomis. Viena svarbiausių ŽNŽNKM sektoriaus temų – nusausintų organinių dirvožemių atkūrimo problematika. Valstybių atstovai, išreiškė abejonę, ar užtvindymas tikrai turi klimato švelninimo poveikį. Taip pat, aptartos problemos susijusios su senėjančiais miškais ir dėl to sulėtėjusiu anglies kaupimu, suintensyvėjusiais kirtimais.

Tarnybos specialistai iš šių dirbtuvių gavo žinių apie kitų valstybių NEKSVP priemonių projekcijų sudarymo būdus, jų efektyvumą ir pritaikymo galimybes. EK pristatyti teisinių pakeitimų terminai leidžia geriau pasiruošti artėjantiems iššūkiams susijusiems su ŠESD apskaita ir susipažinti, kaip planuojamos priemonės pagerins aplinką, kurioje gyvename.

Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri įgyvendina valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.