Naujausi VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus monitoringo duomenys atskleidžia, kad Lietuvos eglynų būklė blogėja
Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vykdomo eglynų būklės monitoringo duomenys rodo brandžių eglynų būklės blogėjimą įvairiuose Lietuvos regionuose. Ženkliausi neigiami pokyčiai – Aukštaitijoje, stabiliausia eglynų būklė išlieka vakarinėje šalies dalyje.
Stebėjimų rezultatai patvirtina, kad pastaraisiais metais susiklosčiusios klimatinės sąlygos ir gausi žievėgraužio tipografo populiacija didina eglynų pažeidžiamumą bei sudaro prielaidas formuotis šio pavojingo kenkėjo masinio dauginimosi židiniams.
Esant itin gausiai žievėgraužio tipografo populiacijai, VMT 2024 metais pradėjo ilgalaikį eglynų būklės monitoringą. Tyrimų tikslas – vertinti eglynų atsparumą ir laiku nustatyti situacijas, kai vienu metu susidaro dvi pagrindinės masinio žievėgraužio tipografo plitimo prielaidos: didelė kenkėjo populiacija ir gausus nusilpusių, fiziologiškai neatsparių eglių kiekis.
Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai visoje Lietuvos teritorijoje įrengė 23 pastovius tyrimo barelius brandžiuose eglynuose, kurie laikomi mažiausiai atspariais žievėgraužio tipografo pažeidimams. Tyrimo bareliuose du kartus per metus – pavasarį ir rudenį – vertinama eglių būklė, medžius suskirstant į šešias būklės kategorijas: nuo 1 kategorijos, kai medis yra visiškai sveikas, iki 6 kategorijos, kai fiksuojami sausuoliai.
2024 m. pavasarį, įrengus tyrimo barelius sveikuose medynuose, vidutinė eglių būklės kategorija siekė 1,1±0,01 (1 pav.). Beveik 90 proc. stebėtų medžių buvo priskirti visiškai sveikų medžių kategorijai, o likusi dalis – nežymiai apsilpusių medžių grupei (2 pav.).
Tačiau per dvejus stebėjimo metus eglynų būklė reikšmingai pablogėjo. 2026 m. pavasarį vidutinė būklės kategorija jau siekė 2,3±0,03, t. y. vidutiniškai medžiai buvo priskirti apsilpusių medžių kategorijai, kuriai būdinga praretėjusi laja ir 20–40 proc. defoliacija. Bendrą būklės blogėjimą daugiausia lėmė sumažėjusi visiškai sveikų eglių dalis bei atsiradę nudžiūvę medžiai – 5 ir 6 kategorijų sausuoliai.
Nuo 2024 m. pavasario tyrimo bareliuose iš viso nudžiūvo 17 proc. stebėtų eglių, dar 21 proc. medžių būklė pablogėjo bent viena kategorija. Nepakitusi išliko 54 proc. stebėtų medžių būklė.
Monitoringo duomenys taip pat atskleidė regioninius skirtumus. Vakarinėje Lietuvos dalyje eglynų būklės pokyčiai buvo santykinai nedideli, tuo tarpu šiaurės rytų ir pietryčių Lietuvoje nustatytas žymus eglynų būklės blogėjimas. Dviejose girininkijose – Krosnos ir Žeimenos – nudžiūvo visos stebėtos eglės.
VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistų vykdomas tęstinis eglynų būklės stebėjimas leidžia anksti identifikuoti nepalankias tendencijas bei prognozuoti galimą naujų žievėgraužio tipografo masinio dauginimosi židinių formavimąsi. Surenkami duomenys yra svarbūs planuojant miškų sanitarinės apsaugos priemones, vertinant eglynų atsparumą bei prognozuojant klimato kaitos poveikį Lietuvos miškų ekosistemoms.
Valstybinės miškų tarnybos inf.
Iliustracijose:
Eglių būklės pokyčio Lietuvos teritorijoje žemėlapis
Vidutinė eglių būklės kategorija 2024-2026 m.
Eglių pasiskirstymas būklės kategorijomis 2024-2026 m.
