VDU Botanikos sode Kaune surengtas pirmasis Bijūnų festivalis, kuriame – ir VMT Augalų genetinių išteklių ir dauginamosios medžiagos skyriaus indėlis
Birželio 12-13 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune įvyko pirmą kartą organizuotas Bijūnų festivalis. Renginyje dalyvavo Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas dr. Albertas Kasperavičius, Augalų genetinių išteklių ir dauginamosios medžiagos skyriaus vedėjas Darius Raudonius bei vyriausioji specialistė Gitana Štukėnienė.
D. Raudonius, G. Štukėnienė, A. Kasperavičius
Valstybinė miškų tarnyba įgyvendina gamtos išteklių naudojimo politiką, koordinuoja augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo ir tyrimo darbus ir saugo augalų genetinę medžiagą. Šiuo metu 64 bijūnų rūšys ir veislės įtrauktos į Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašus. 44 jų buvo eksponuotos bijūnų parodoje.
Dvi dienas sode visas dėmesys buvo skirtas spalvingoms bijūnų kolekcijoms, pasivaikščiojimais su specialistais, pasakojimams bei vertingiems patarimais. Tai metas, kai sodas tampa ne tik žydinčia erdve, bet ir vieta susitikimams, pokalbiams bei atradimams. Festivalio metu lankytojai ir svečiai aktyviai dalyvavo pažintinėse ekskursijos ir klausėsi pasakojimų apie bijūnų istoriją ir jų auginimo subtilybes, dalyvavo susitikimuose su augintojais ir specialistais. Buvo galima iš arčiau pažinti skirtingas bijūnų veisles, sužinoti, kaip jas prižiūrėti, ir pasisemti idėjų savo sodui.
Šiemet lankytojai buvo kviečiami ne tik grožėtis žiedais, bet ir pažinti bijūnus kaip svarbią dekoratyvinės sodininkystės, selekcijos bei augalų paveldo dalį.
VDU Botanikos sode auginama apie 900 rūšių ir veislių bijūnų kolekcija. Jos tikslas – išsaugoti bijūnų genetinę įvairovę, tirti Lietuvoje ir užsienyje sukurtas veisles, vertinti jų tinkamumą Lietuvos klimato sąlygoms bei supažindinti visuomenę su šių augalų dekoratyvine įvairove. Sodas ypač didžiuojasi Lietuvos selekcininkų palikimu: čia auginamos dr. Onos Skeivienės, Jono-Evaldo Tarvido ir Emilijos Tarvidienės, Pranciškaus Puidoko, Semiono Eicher-Lorkos, Kęstučio Vyšniausko, Viktorijos Vyšniauskienės bei dr. Arūno Balsevičiaus sukurtos veislės. Dalis jų yra įtraukti į Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašus.
Bijūnai yra vieni seniausių žmonijos kultivuojamų dekoratyvinių augalų. Jų istorija skaičiuoja daugiau kaip tris tūkstančius metų, o šiandien pasaulyje registruoti tūkstančiai veislių.
Svarbiausiu festivalio akcentu tapo tarptautinė bijūnų paroda, kurioje savo kolekcijas ir selekcijos darbus pristatė VDU Botanikos sodas, Vilniaus universiteto Botanikos sodas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sodas, Talino botanikos sodas bei Kalsnavos arboretumas iš Latvijos. Parodoje dalyvavo ir žinomi Baltijos šalių selekcininkai: Marika Vartla (Estija), Kęstutis Vyšniauskas, Viktorija Vyšniauskienė, Pranciškus Puidokas, dr. Arūnas Balsevičius.
Lankytojai galėjo susipažinti su naujomis selekcinėmis veislėmis, palyginti skirtingų šalių kolekcijose auginamus bijūnus bei pamatyti rečiau auginamas veisles.
Vienu svarbiausių festivalio akcentų tapo lankytojų balsavimas už gražiausią parodos bijūną. Abi festivalio dienas vyko ir lankytojų balsavimas už gražiausią bijūno žiedą. Tarptautinėje bijūnų parodoje eksponuotus žiedus vertino ne komisija, o patys lankytojai, todėl rezultatai atspindi publikos simpatijas ir tai, kokie augalai šiemet labiausiai traukė dėmesį.
1 vieta – ‘Suzanne Brown’. Veislę eksponavo VDU Botanikos sodas. Už ją balsavo 60 lankytojų.
2 vieta – ‘M. K. Čiurlionis’. Veislės autorius Pranciškus Puidokas. Veislę parodoje pristatė pats autorius. Už ją balsavo 55 lankytojai.
3 vieta – ‘Lustiger Harlekin’. Veislę eksponavo Estijos selekcininkė Marika Vartla. Už ją balsavo 51 lankytojas.
Kada geriausia sodinti bijūnus?
Geriausias laikas bijūnams sodinti, taip pat, persodinti į naują vietą – rugpjūčio antroje pusėje ir iki rugsėjo vidurio. Vėlų rudenį sodinant nutrupa jaunos siurbiamosios šaknys išaugusios rudenį, antrojo šaknų augimo metu, o pasodinti augalai iki šalnų nesuspėja vėl išleisti naujų šaknelių, todėl blogai prigis, bus silpni.
Kaip teisingai pasodinti bijūną rudenį?
Kadangi bijūnai vienoje vietoje gali augti iki 20 metų, todėl rūpestingai reikia paruošti duobę sodinimui. Duobės ruošiamos prieš mėnesį ar pusantro iki sodinimo, kad duobutėse susigulėtų žemės.
Jeigu duobę iškasėte prieš pat sodinimą, sutrypkite duobėje žemę, kad pasodinus augalą žemė neįdubtų.
Duobės dugne įrenkite drenažą. Tinka rupus žvyras, skalda. Jei dirvos puveningasis sluoksnis nestoras (maždaug 20 cm), naudinga į 50-60 cm gylio ir 50-80 cm skersmens iškastas duobutes iki pusės įberti tos pačios puveningos žemės.
Dar geriau – pridėjus prie jos du trečdalius gero pūdinio (trąšios kompostinės žemės, sumaišytos su perpuvusiu mėšlu, smulkiu upės smėliu ir trąšomis).
Viršutinę duobės dalį užpilkite paprasta žeme nuo dirvos paviršiaus. Lengvose dirvose galite pridėti susmulkinto molio. Visus komponentus sumaišykite perkasant kastuvu.
Duobutes kaskite tokio pločio, kad jose laisvai tilptų sodinami kereliai, bet ne mažesnes kaip 30 cm skersmens.
Atstumai tarp duobučių ne mažesni kaip 50 cm, o sodinant puikiuosius bijūnus želdiniuose ar gėlynuose ilgesniam laikui, pvz.: 5-10 ir daugiau metų – apie 100×120 cm, kitas rūšis, prikausomai nuo suaugusių kerų dydžio – 80×100 cm ar 40×50 cm.
Tokiu atstumu daromos ir vagos bijūnams sodinti. Rečiau pasodinti augalai būna sveikesni, vešliau auga.
Ypač svarbu kerelius pasodinti ne per daug giliai ir ne per sekliai. Tam reikia pakankamai suslėgti po kereliu esančią žemę, o kerelį pasodinti taip, kad virš jo pumpurų užsipiltų tik 3-5 cm storio žemės sluoksnelis.
Per giliai pasodinti bijūnai menkai žydi arba visai nežydi, o per sekliai pasodintų augalų pumpurai žiemą kenčia nuo šalčių, o vegetacijos pradžioje – nuo sausros.
Pasodinus bijūnus būtinai palaistoma, kad žemė geriau priglustų prie šaknų ir užberiama sausa žeme ar užmulčiuojama durpėmis. Augalai būdingą aukštį pasiekia ir normaliai pradeda žydėti tik trečiaisiais – ketvirtaisiais metais. Kad greičiau sutvirtėtų kerai pirmųjų metų (kartais ir antrųjų – priklauso nuo augimo) žiedpumpuriai nuskinami.
Gitana Štukėnienė,
Augalų genetinių išteklių ir dauginamosios medžiagos skyrius vyriausioji specialistė