Valstybinėje miškų tarnyboje vyko konferencija apie nuotolinių miškų apskaitos metodų taikymą
Š. m. gegužės 18 dieną Valstybinė miškų tarnyba surengė konferenciją „Nuotolinių apskaitos metodų naudojimo galimybės miškininkystėje, žemės naudojimo ir miškų apskaitoje“, kuriame pagrindinė ir daugumos pranešėjų akcentuota mintis buvo, kad nuotolinių apskaitos metodų ir technologijų Lietuvoje jau yra daug ir jų panaudojimo galimybės kasdien plečiasi. Trūksta tik iniciatyvų bei užsakymų, kad jos būtų panaudotos dar plačiau.
Pristatyti nuotolinių miško apskaitos metodų naujoves susirinko visuomenės, mokslo, verslo ir valdžios institucijų atstovai.
Konferenciją pradėjęs Vytauto Didžiojo Universiteto Miško mokslų katedros profesorius Gintautas Mozgeris, kalbėdamas apie nuotolinių tyrimų reikšmę šiuolaikinėje miškininkystėje, akcentavo, kad svarbu atkreipti dėmesį į naują miškininkavimo paradigmą, kurią galima įvardinti kaip tiksliąją miškninkystę. Kertiniai jos aspektai, pasak profesoriaus, yra informacijos apie miško išteklius organizavimas, gamtinių veiksnių – miško ir žmogaus sąveikos modeliavimas, miškininkavimas didesniu, nei miško sklypas detalumu ir visų šių veiksnių koordinavimas kraštovaizdžio, šalies, regiono ar pasaulio lygmenimis.
Apie nuotolinių metodų naudojimą Lietuvos miškų inventorizacijoje ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitoje kalbėjo Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Albertas Kasperavičius bei nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Balčius.
Konkrečius nuotolinės miško apskaitos metodus pristatė Valstybinių miškų urėdijos, kitų verslo įmonių atstovai. Buvo pristatytas lazerinio skenavimo duomenų naudojimas miškų inventorizacijai vykdyti, miškų ir žemės naudojimo inventorizacijos LiDAR duomenų pagrindu, nuotolinių aeroinspekcijos metodų taikymas žemes naudojimo ir jo pokyčių stebėsenai, Išmanus miškų ekosistemos monitoringas pasitelkiant nuotolinio stebėjimo metodus, paremtus hyperspektrinių ir multispektrinių duomenų bei dirbtinio intelekto sinergija, ArcGIS nuotolinė apskaita, Lietuvos miškų monitoringas naudojant „Sentinel 1“ radaro palydovines nuotraukas ir kiti metodai.
Verslininkai, pristatydami šiuos metodus, akcentavo, jog klausimas yra ne kaip pereiti prie nuotolinės miško apskaitos metodų, o kada valstybė tai nupirks.
Konferenciją vainikavo diskusija „Nuotoliniai metodai. Kur esame ir kur einame?“, kurios metu dalyviai išsakė savo įžvalgas, ar nuotolinių metodų naudojimas miškų inventorizacijoje, apskaitoje ir apsaugoje yra pakankamas ir atitinka nūdienos galimybes bei kokio konkretaus efektyviausio proveržio artimiausiu metu galima tikėtis nuotolinių metodų srityje, susijusioje su miškais. Akcentuota, kad geriausiai proveržį inspiruotų konkretus poreikis bei užsakymai iš valstybės bei kitų verslų ar miškų savininkų.
Paprašyti įvertinti konferenciją bei pasakyti, kokį pagrindinį veiksmą, inspiruotą konferencijos, planuotų atlikti, konferencijos dalyviai sakė:
- Zbignev Glazko, Aplinkos ministerija. „Skatinti ir palaikyti iniciatyvas nuotolinių apskaitos metodų naudojimą miškininkystėje ir apskaitoje. Valstybinė miškų tarnyba turėtų inicijuoti naujų nuotolinių metodų diegimą savo veikloje, teikti Aplinkos ministerijai siūlymus dėl jų panaudojimo ir pritaikymo“;
- Gintautas Mozgeris, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos profesorius. „Kiek pamenu, tai – didžiausias panašia tematika suorganizuotas renginys Lietuvos istorijoje (jei neskaityti prieš kelis dešimtmečius rengtos konferencijos apie miškų kartografiją bei tarptautinių mokslinių renginių. Tačiau nė vienas iš pastarųjų renginių nebuvo orientuotas į platesnį nei mokslininkai ir sprendimų priėmėjai dalyvių ratą). Siūlyčiau sustiprinti aiškinamąją veiklą dėl nuotolinių tyrimų reikšmės miškininkystėje. Nes miškininkavimo sprendimai turi būti pagrįsti matavimais, o nuotoliniai tyrimai yra matavimų variantas, skirtas atpiginti, pagreitinti ir pagilinti kitus matavimus. Kita vertus, nors yra daug pavyzdžių iš kitų šalių, kad nuotolinių tyrimų progresą lėmė privataus verslo iniciatyvos, konferencijos metu supratau, kad Lietuvos verslas nei pajėgus, nei labai suinteresuotas sistemingai nagrinėti šį klausimą. Todėl yra būtinas plėtros koordinavimas iš valstybės pusės. Privačios iniciatyvos yra pirmiausia orientuotos į specifinių pajėgumų demonstravimą, tačiau nelabai siejamos su specialiaisiais miškininkystės poreikiais. Todėl kyla rizika, kad technologijos plėtra gali būti nukreipta netinkama linkme, priklausomai nuo įtakingų privačių suinteresuotų pusių norų ir galimybių.“;
- Algimantas Ramonas, UAB „Hnit-Baltic“. Konferencija buvo labai kokybiška, įvairiapusiška, atspindėjo visas suinteresuotas šalis ir papildyta brandžiomis diskusijomis po pranešimų. Konferencija padėjo suprasti, kuria kryptimi vyksta valstybės institucijų paieškos nuotolinių metodų pritaikymo miškininkystėje ir tai padės tikslingiau nukreipti dabartinius tyrimus. Dar kartą peržiūrėję konferenciją, papildysime tyrimų kryptis konkretesniais dalykais.“;
- Mantas Butrimavičius, Valstybės duomenų agentūra. „Po konferencijos Valstybės duomenų agentūroje pradėjome diskusijas, kur ir kaip esame susiję su Valstybine miškų tarnyba (kokius duomenis gauname, kokius skaičiavimus atliekame ir pan.). Taip pat nusprendėme prisidėti prie VMT iniciatyvos pereiti prie nuotolinių metodų taikymo statistinės informacijos rengimui (ypač tose srityse, kur yra bendras abiejų institucijų interesas).
Konferencija buvo transliuojama tiesiogiai internetu. Jos vaizdo įrašą galite žiūrėti čia, Valstybinės miškų tarnybos YouTube kanalu.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri įgyvendina valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.
Nuotraukose: pranešimą konferencijoje skaito Vytauto Didžiojo universiteto Miško mokslų katedros profesorius Gintautas Mozgeris.