Valstybinė miškų tarnyba pateikė duomenis apie Lietuvos miškus tarptautinei FRA apskaitai
2024 metų balandį, vadovaudamasi tarptautine „EUNIS Top Level and TBFRA 2000“ metodika, Valstybinė miškų tarnyba pateikė naujausius Lietuvos miškų medynų duomenis apie jų mišrumo rodiklius Pasaulinei miškų apskaitai FRA (Forest Resource Assessment).
Medynų atsparumas ligoms, kenkėjams ir kitiems gamtiniams trikdžiams yra glaudžiai susijęs su medynų rūšine sudėtimi. Ilgalaikių stebėjimų duomenimis, šiems trikdžiams atspariausi yra mišrūs spygliuočių – lapuočių, mažiau atsparūs – gryni medynai.
Pagal metodiką, Nacionalinės miškų inventorizacijos (NMI) duomenys buvo pateikti tik apie ūkinius miškus – FAWS (Forest Available for Wood Supply), kuriems Lietuvoje priskiriami III ir IV grupės miškai. Pagal ją, medynai taip pat skirstomi į grynus, kuriuose spygliuočių ar lapuočių medžiai sudaro 75 proc. ar daugiau tūrio, ir mišrius medynus.
Kokia Lietuvos situacija?
2020 metais šalies NMI duomenimis ūkiniuose miškuose daugiausiai (228 mln. m3 arba 48 proc.) medienos tūrio turėjome sukaupę grynų spygliuočių medynuose, 173 mln. m3 arba 36 proc. – grynų lapuočių ir 79 mln. m3 arba 16 proc. – mišriuose spygliuočių–lapuočių medynuose.
Kaip šie medynai keičiasi? 2005–2020 metų laikotarpiu padidėjo grynų spygliuočių medynų tūris – nuo 45 iki 48 proc., mažėjo grynų lapuočių medynų tūris nuo 38 iki 36 proc. ir nuo 18 iki 16 proc. mažėjo mišrių medynų tūris. 2020 metais didžioji medynų iki 20 metų amžiaus medynų (toliau – jaunuolynų) tūrio dalis (66 proc.) buvo sutelkta grynų lapuočių medynuose. Priešinga tendencija – viduramžiuose medynuose, kuriuose vyravo gryni spygliuočiai (59 proc.). Kaip ir jaunuolynuose, panaši situacija susiklostė brandžiuose medynuose, kuriuose taip pat vyravo gryni lapuočiai (52 proc.).
Kokias išvadas suponuoja pateikti duomenys?
Miškininkams reikia stengtis, kad nemažėtų vertingiausia mišrių medynų dalis, kuri šiuo metu sudaro tik 16 proc. ūkinių miškų medynų ploto ir tūrio. Šių medynų metinis tūrio prieaugis (10,3 m3/ha) gerokai lenkia grynų spygliuočių (9,6 m3/ha) ir grynų lapuočių (9,0 m3/ha) medynų augimo tempus. Ypač reikšmingai mišrūs medynai pagal metinį tūrio prieaugį lenkia kitus medynus jaunuolynuose. Čia jų prieaugis siekia net 7,0 m3/ha, kai grynuose lapuočių jaunuolynuose jis siekia tik 5,6 m3/ha, o spygliuočių, viso labo, 4,0 m3/ha.
Paveikslas. Medynų tūrio dalis ūkiniuose miškuose pagal medynų struktūrą (mišrūs, gryni lapuočiai ir gryni spygliuočiai), amžiaus grupę (jaunuolynai (iki 20 metų), viduramžiai ir brandūs medynai) ir inventorizacijos metus.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri įgyvendina valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.