Tarptautiniame renginyje – apie valstybių iššūkius siekiant klimato kaitos mažinimo tikslų
Š. m. spalio 26–27 dienomis Vilniuje vyko regioninė konsultacija „Žalioji transformacija – iššūkis ar galimybė: ko galime pasimokyti vieni iš kitų?“, susijusi su Nacionaliniu energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų planu. Renginio metu buvo aptariamas plano atnaujinimo procesas ir su tuo susiję iššūkiai. Renginio dalyviai konstatavo, kad visoms šioje konsultacijoje dalyvavusioms valstybėms greičiausiai nepavyks įvykdyti vienų ar kitų klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų.
Renginyje dalyvavo ir atskirų sektorių atstovai iš Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Tarp jų – ir atstovai iš Valstybinės miškų tarnybos.
Konsultacijos dalyviai įvardijo, kokios valstybinės institucijos prisidėjo prie NEKS plano parengimo. Lietuvoje šis vertinimas vyko Aplinkos ministerijai pavaldžiose agentūrose. Tuo tarpu mūsų kaimynai latviai modeliavimus atliko naujai įkurtoje Klimato ir aplinkos ministerijoje. Estai pasekė latvių pavyzdžiu ir priemonių numatytų NEKS plane vertinimus taip pat atliko naujai įkurtoje Klimato ministerijoje. Lenkai pasirinko kitokį vertinimo kelią – jie šias paslaugas pirko iš privačios įmonės. Diskusijos metu buvo aptarta, kokie iššūkiai kilo kiekvienai šaliai vertinant priemones, kaip sekėsi įtraukti visuomenę ir socialinius partnerius.
Buvo aptarta, kokie duomenys buvo naudoti projektuojant NEKS priemonių efektus galutiniams atitinkamų sektorių balansams. Čia pasirodė, kad duomenų šaltiniai kiekvienoje valstybėje gerokai skiriasi – nuo mokslo ir valstybinių institucijų iki privačių įmonių, kurios atlieka atitinkamų sektorių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitą. Pasidalinta, kad didžiausiu iššūkiu šiame etape tapo priemonių efekto vertinimas susijusiems sektoriams.
Galiausiai buvo aptarti NEKS plano priemonių modeliavimo rezultatai ir kaip šios priemonės padės pasiekti ES keliamus reikalavimus. Deja, paaiškėjo, jog visoms šioje konsultacijoje dalyvavusioms valstybėms nepavyks įvykdyti vienų ar kitų įsipareigojimų. Čia buvo itin detaliai nagrinėjamas energetikos sektorius, nors žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (angl. LULUCF) sektorius taip pat susiduria su iššūkiais, kurių nebuvo iki šiol – Latvijoje ir Estijoje jau skaičiuojamos emisijos. Istoriškai šis sektorius buvo išskirtinis tuo, kad tik jame buvo skaičiuojamos anglies absorbcijos iš atmosferos. Panašu, kad NEKS numatytų priemonių šioms valstybėms nepakaks pasukti tendencijas į kitą pusę. Lietuva čia yra išskirtinė tuo, kad LULUCF sektorius vis dar kaupia palyginti didelius anglies kiekius. Tačiau ir mes susiduriame su iššūkiais pasiekti mums ES iškeltus tikslus.
Antrosios dienos metu vyko koncentruoti valstybių pristatymai apie tai, kokius tikslus turi išsikėlę patys arba kokie tikslai yra iškelti ES. Lietuvos Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasidžiaugė Lietuvoje daroma pažanga ir kad žalioji ekonomikos transformacija būtų bet kuriuo atveju naudinga Lietuvai. Latvijos Klimato ir energetikos ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Dagnis Dubrovskis pristatė su kokiais iššūkiais susiduria jų valstybė ir kokia kryptimi tikimąsi vystytis toliau. Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerijos atstovė savo pranešimo metu pabrėžė, kad pokyčiai Lenkijoje jau vyksta ir kad ji yra gerokai tvaresnė nei buvo prieš dešimtmetį, bet visi pokyčiai turi būti apsvarstyti ir nedaromi skubotai. Estijos Klimato ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotoja Kristi Klaas išskyrė problemas susijusias su LULUCF sektoriumi ir pasikeitusia tendencija jame iš absorbcijų į emisijas.
Valstybinė miškų tarnyba įgyvendina valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.