Tarptautiniame projekte įgijome naujų žinių apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą
Valstybinės miškų tarnybos specialistai nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio dalyvavo tarptautiniame projekte „Integration of climate change policy into sectorial and regional policies“ („Klimato kaitos politikos integravimas į sektorių ir regionų politikas“), kurio pagrindinis tikslas buvo dalintis žiniomis tarp valstybių ir spręsti iššūkius, susijusius su apskaitos tobulinimu, ypač šlapžemių kategorijoje.
Specialistai iš Lietuvos dalyvavo projekte kartu su Baltijos šalių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) sektoriuje specialistais. Projekto metu tarnybos specialistai perėmė vertingų žinių iš Latvijos ir Estijos apskaitų, daugiausiai apie organinių dirvožemių ir šlapžemių apskaitą. Latvijos specialistai rekomendavo Lietuvai naudoti jų normatyvą eksploatuojamų durpynų emisijoms skaičiuoti, kadangi tai leistų patobulinti apskaitą Lietuvoje, neinvestuojant papildomų lėšų.
Kitas svarbus klausimas buvo susijęs su galimu Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos gairių ŽNŽNKM sektoriui 2019 m. papildinio pritaikymu apskaitai. Šis pakeitimas leistų apskaityti metano dujų emisijas iš didžiausių Lietuvos dirbtinių vandens telkinių, tačiau buvo nuspręsta šią rekomendaciją apžvelgti ateityje, jei būtų tiesioginių teisinių įpareigojimų.
Projekto vykdymo metu buvo surengtas ir vienas kontaktinis seminaras Rygoje, Latvijoje, kuriame dalyvavo Tarnybos Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus klimato kaitos grupės specialistai. Paskutinis projekto susitikimas buvo suorganizuotas su Suomijos ir Švedijos apskaitų specialistais. Jame taip pat dalyvavo ir visų projekto bei paminėtų šalių durpių asociacijų atstovai. Šiame susitikime buvo diskutuota apie mokslinių tyrimų ir apskaitos tobulinimo svarbą atsižvelgiant į šlapžemes ir visus organinius dirvožemius ŠESD apskaitos kontekste.
Buvo analizuoti Baltijos šalių 2020 m. Nacionalinių ŠESD inventorizacijų duomenys (2022 m. ataskaitų teikimas) ŽNŽNKM sektoriuje, vertinant miško žemės absorbcijas istoriniu laikotarpiu (1990 – 2020 m.). Tai yra pagrindinė ir daugiausiai absorbcijų generuojanti naudmena šiame sektoriuje. Lietuva šiuo laikotarpiu turėjo daugiau ŠESD absorbcijų nei Estija, tačiau Latvijoje miškai absorbavo gerokai daugiau anglies dioksido iki 1999 m., o nuo 2010 m. mažiau nei Lietuvos miškų naudmenos. Paskutiniais apskaitos metais Estijos miškų žemėje susidarė daugiau emisijų nei absorbcijų, tačiau visose šalyse stebimas miškų absorbcinio potencialo mažėjimas (1 pav.). Verta paminėti, kad kitose Baltijos šalyse miškų plotai yra didesni nei mūsų valstybėje, tačiau juose Lietuva pastarąjį dešimtmetį absorbavo gerokai daugiau anglies dioksido.
Nors projekto veiklos jau baigėsi ir Latvijos specialistai rengia straipsnį, apibendrinantį jame nuveiktus darbus, tačiau dar numatomi tolimesni projekte dalyvavusių specialistų susitikimai žinių dalijimuisi ir aktualių temų aptarimui.
Šis projektas buvo naudingas tuo, kad buvo įgyta žinių apie kaimyninių šalių gerąją patirtį, palyginant jų apskaitos panašumus ir skirtumus, organinių dirvožemių apskaitos problematiką. Tarnyba tikisi, kad užmegztas ryšys su Baltijos šalių specialistais ir ateityje padės gilinti žinias ir spręsti aktualias problemas šioje apskaitoje.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri įgyvendina valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.