Tarptautiniame miško sanitarinės apsaugos specialistų susitikime – apie kovą su žievėgraužiu tipografu
Gruodžio viduryje Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyrius kartu su Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės atstovais suorganizavo tarptautinį miško sanitarinės apsaugos specialistų ir šios srities mokslininkų iš šalių aplink Baltijos jūrą nuotolinį susitikimą. Pagrindinis tikslas buvo aptarti žievėgraužio tipografo daromą žalą, pasidalinti patirtimi kaip vykdomas šio kenkėjo populiacijos stebėsena atskirose šalyse, kaip pateikiami duomenys vartotojams.
Susitikime, neskaitant Lietuvos, dalyvavo dar 6 šalių – Lenkijos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos ir Norvegijos atstovai. Kolegos aptarė atskirose valstybėse taikomą teisinį reguliavimą, apribojimus bei specialiąsias priemones, siekiant sumažinti eglynuose žievėgraužio tipografo daromą žalą. Diskutuota apie kenkėjo populiacijos ir daromos žalos prognozes ateinantiems metams. Atkreiptas dėmesys, kad paskutinį dešimtmetį žievėgraužio tipografo daroma žala dramatiškai išaugo visoje Europoje. Pavyzdžiui Švedijoje nuo 1961 metų dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų buvo nudžiovinta eglių, kurių tūris sudaro 44 milijonus kubinių metrų, iš jų 33 milijonai kubinių metrų nudžiovinta per pastaruosius penkerius metus.
Duomenų analizė parodė, kad ankstesniais dešimtmečiais žievėgraužio tipografo masinio dauginimosi židinius inicijuodavo dideli vėjo pažeisti miškų plotai, kur laiku buvo nesutvarkomos žalios eglių vėjavartos ir vėjalaužos. Pastaraisiais metais šio kenkėjo žala išauga po užsitęsusių sausrų ir kaitros periodų. Net ir subūrus savo srities ekspertus tarptautiniu mastu, prieita išvados, kad „stebuklingos burtų lazdelės“, leisiančios ateityje išvengti žievėgraužio tipografo daromos žalos, nėra. Todėl apie miškų atsparumą ligoms, kenkėjams ir besikeičiančiam klimatui būtina galvoti iš anksto, pasirenkant tinkamas medžių rūšis įveisti atskirose augavietėse, atkuriant mišką ar formuojant medyną jauname amžiuje.
Jau aišku, kad žievėgraužio tipografo labiausiai pažeidžiami vienaamžiai gryni eglynai, ypač augantys lengvose, mažo našumo dirvose, kuriose sausrų metu greitai nukrinta gruntinio vandens lygis. Vieningos išvados, kokias medžių rūšis rinktis auginti ateities miškuose, dar nebuvo prieita, tačiau dauguma šalių supranta, kad grynų medynų sodinimas nebėra perspektyvus šių dienų klimato kaitos kontekste.
Tikimasi, kad 2024 metų vasaros pradžioje įvyks ir gyvas šių šalių miško sanitarinės apsaugos specialistų susitikimas Lietuvoje.
Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos specialistai parengė būtinųjų priemonių rekomendacijas, norint sumažinti žievėgraužio tipografo daromą žalą ir patiriamus ekonominius nuostolius Jūsų miškuose. Raginame visus miško savininkus, naudotojus ir valdytojus apsilankyti miškuose ir įvertinti 40 metų bei vyresnių eglynų sanitarinę būklę.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.