Europos miškų pokyčiai: ką atskleidžia ICP Forests 40 metų stebėsenos ataskaita?
Tarptautinė ICP Forests programa švenčia 40 metų jubiliejų. 1985 m. buvo įkurta Tarptautinė bendradarbiavimo programa dėl oro taršos poveikio miškams vertinimo ir stebėsenos (ICP Forests). Jos tikslas – teikti išsamią informaciją apie miškų būklę mokslininkams, politikams ir visuomenei. Programoje dalyvauja 40 Europos šalių, taip pat JAV ir Kanada, o Lietuvoje nacionalinis ICP Forests programos centras (angl. Focal Centre) yra Valstybinė miškų tarnyba.
ICP Forests per 40 metų sukūrė vertingą infrastruktūrą su daugiau nei 6 000 stebėjimo plotų (Level I) ir apie 800 intensyvaus stebėjimo plotų (Level II) visoje Europoje, ICP Forests tarptautinis centras kasmet publikuoja leidinius, kuriuose analizuojami ir viešinami taip pat ir Lietuvoje surinkti duomenys. Šiemet pasirodė jubiliejinis leidinys, apžvelgiantis keturių dešimtmečių pokyčių tendencijas Europos miškuose. Dalinamės leidinyje publikuotais įdomesniais faktais ir išvadomis:
- Nuo 1990 m. Europoje padidėjo medžių defoliacija – lapų praradimas, rodantis prastėjančią jų būklę. Nors kai kuriose vietovėse buvo užfiksuotas pagerėjimas, bendras rezultatas rodo Europos miškų būklės blogėjimą, daugiausia dėl kenkėjų ir sausros.
- Medžių lapuose ir paklotėje mažėja fosforo bei kitų būtinų elementų kiekiai, todėl silpnėja jų aprūpinimas maisto medžiagomis.
- Sieros tarša per šį laikotarpį smarkiai sumažėjo, tačiau azoto junginiai ir ozonas vis dar kelia pavojų. ICP Forests programos pradžioje pagrindinis dėmesys buvo skirtas oro užterštumui ir rūgštiesiems lietums; dabar pagrindiniai streso veiksniai – sausros, karščio bangos, audros, kenkėjai, ligos.
- Vidutinė oro temperatūra nuo 1990 m. pakilo +1,3 °C, o karštų dienų skaičius pietų Europoje padidėjo beveik 15 per metus: Medžių pumpurų sprogimas vyksta anksčiau, todėl vegetacijos laikotarpis pailgėjo vidutiniškai net devyniomis dienomis.
- Miškai iki šiol yra svarbus anglies dioksido “sandėlis” – jie absorbuoja CO₂. Tačiau dėl intensyvėjančios žūties, pažeidimų ir kitų streso veiksnių jų gebėjimas sugerti CO₂ silpnėja. Teigiama, kad atskirose šalyse ar regionuose miškai iš absorbcijų pereina į emisijų šaltinį: Klimato kaita lemia rūšių pasislinkimą į šiaurę, keisdama miškų biologinės įvairovės struktūrą. Tuo pat metu ICP Forest duomenys padeda tiksliau vertinti anglies srautus bei miškų vaidmenį klimato reguliavime.
Nuo 2007 m. veikiantis kokybės užtikrinimo komitetas sukūrė bendras metodikas ir standartus, pradėtų laboratorinių palyginimų kokybė nuolat augo. Dabar visos laboratorijos naudoja kontrolinius grafikus ir etaloninius mėginius, todėl duomenys tapo daug patikimesni, o metodikos nuolat atnaujinamos atsižvelgiant į naujus iššūkius.
Po keturių dešimtmečių ICP Forests stebėsena tapo svarbia mokslinių duomenų baze miškų politikai ir valdymui. Atsižvelgiant į kintančius prioritetus bei sudėtingas aplinkos ir politines sąlygas, programa siekia išlaikyti aktualumą tarptautiniu mastu, skatinti bendradarbiavimą Europoje ir už jos ribų, taip pat plėsti stebėsenos tematiką, atnaujinti infrastruktūrą, įtraukti naujus matavimus bei gerinti duomenų prieinamumą ir kokybę.
Perskaityti pilną 40-mečio ataskaitą galite čia.