Pušynų kenkėjų kirpikų populiacija pagausėjo
Pušynus pažeidžiančių kinivarpų – kirpikų – vidutinė gausa stebimose teritorijose išaugo nežymiai virš daugiamečio vidurkio. Šie kenkėjai graužia takus po žalių pušų žieve. Kirpikų populiacijos stebėseną Valstybinė miškų tarnyba vykdo nuo 2008 metų. Per stebėsenos laikotarpį jie nebuvo pasiekę gausos, keliančios grėsmę miškuose susidaryti masiniams pakenkimų židiniams.
2026 metais buvo tęsiamas kasmetinis miško medžių liemenų pavojingų kenkėjų – didžiųjų ir mažųjų kirpikų (Blastophagus piniperda Eich. ir Blastophagus minor Eich.) – populiacijos monitoringas. Jis vykdomas Valstybinių miškų urėdijos 4 regioniniuose padaliniuose: 11 girininkijų, 58 miško sklypuose. Nuo šių metų monitoringas nebevykdomas Švenčionėlių regioniniame padalinyje buvusių apskaitų 12 vietų, nes toje vietovėje išplėtus karinį poligoną, į daugumą apskaitos medynų nebegalima patekti. Todėl vietoje to regiono, nuo 2026 metų kirpikų populiacijos monitoringas pastoviai pradėtas vykdyti Ignalinos regioninio padalinio Vaišniūnų girininkijoje kenkėjo stebėjimo 12 vietų, kur 2023-2024 metais buvo susidaręs pušinio pjūklelio išplitimo židinys. Ten 2024-2025 metais buvo vykdomas laikinas monitoringas, siekiant nustatyti ar išaugs pušinių kinivarpų populiacija po pušų spyglius graužiančių vabzdžių pakenkimo.
Kirpikų populiacija vertinama pagal ant miško paklotės nukritusias pušų šakelių viršūnėles, kurių šerdyje kirpiko vabalas išgraužė taką ir dėl to jos nuo vėjo nulūžo. Šakelės vizualiai atrodo kaip “nukirptos”. Kiekvienoje apskaitos vietoje 100 m2 plote (dviejų metrų pločio ir penkiasdešimt metrų ilgio juostoje) po pušų lajomis surenkamos visos nulūžusios smulkios pušų šakelės. Po to, iš jų atrenkamos ir suskaičiuojamos šakelės, su kirpikų charakteringais išgraužimais. Kenkėjo populiacijos gausumą vertinamame pušyne atspindi surastas „nukirptų“ šakelių kiekis.
Gausiausiai šakučių ant miško paklotės 100 m2 plote rasta Druskininkų regioninio padalinio Musteikos girininkijoje (155 vnt.) ir Varėnos regioninio padalinio Marcinkonių girininkijoje (47 vnt.). Mažiausiai “nukirptų” šakelių surinkta Jurbarko regioninio padalinio Pašvenčio ir Smalininkų girininkijose (atitinkamai 14 vnt. ir 18 vnt.). Rastų šakelių kiekis šiemet vidutiniškai padidėjo 1,9 karto: 2026 metais rasta 31,6 vnt. „nukirptų“ nukritusių šakelių 100 m2 plote, o 2025 metais – tik 16,7 šakelės. Daugiausiai “nukirptų” šakelių kiekis išaugo Druskininkų regioniniame padalinyje, net 6,1 karto (nors 2025 m. ten buvo mažiausias). Varėnos padalinyje kirpikų populiacija padidėjo 2,7 karto, Jurbarko – padidėjo 1,7 karto, Ignalinos – sumenko 1,3 karto (1 pav.). 2026 metais pušinių kirpikų padidėjusi populiacija pasiekė 2022 metais buvusį lygį, nors trejus artimiausius metus ji mažėjo (2 pav.).
Ignalinos regioninio padalinio Vaišniūnų girininkijoje buvusiame pušinio pjūklelio židinyje kirpikų populiacija per 2025 metų sezoną nepagausėjo ir atitinka daugiametį vidurkį regioninių padalinių, kuriuose nuolat vykdomas kenkėjo monitoringas. Atliktos apskaitos rodo, kad neišaugo kirpikų populiacija pušynuose, kurių spyglius prieš 2 ar 3 metus buvo nugraužę pušinio pjūklelio lervos.
1 pav. Pušinių kirpikų populiacijos gausumas 2022-2026 metais
Nuo 2008 metų „nukirptų“ šakelių metodu vykdomas pušinių kirpikų populiacijos stebėjimas rodo, kad šių kinivarpų pušynuose nėra labai gausu. Ant 100 m2 miško paklotės rastų „nukirptų“ šakelių vidutinis kiekis svyruoja nuo 10 iki 50 vnt. (2 pav.). Atskirais metais kai kuriuose miško sklypuose ant miško paklotės buvo randama po 300-400 šakelių 100 m2 plote. Tokiam pagausėjimui buvo nustatyti objektyvūs veiksniai, nes dažniausiai šalia vertinamo medyno miško sandėliuose būdavo palikta nuo kenkėjų apnikimo neapsaugota pušies mediena. Sanitarinės miško apsaugos priemonės medynuose reikalingos, kai ant 100 m2 miško paklotės randama 500 vnt. ir daugiau šakelių su kirpikų charakteringais pakenkimais.
2 pav. Pušinių kirpikų populiacijos dinamika 2008-2026 metais
Kirpikų populiacija, nors ir gausesnė nei 2023-2025 metais, visuose stebimuose regioniniuose padaliniuose toliau išlieka santykinai žemame lygyje. 2026 metais kenkėjo gausa neturės ryškesnės įtakos pušynų sanitarinės būklės pablogėjimui. Gali suintensyvinti pavienių ir nedidelėmis grupėmis pušų džiūvimą, kurių šaknys pažeistos jas pūdančių grybinių ligų sukėlėjų. Gali pakenkti dalį pušų medynuose po einamųjų kirtimų, taip pat pušynuose, kur buvo paliktos laiku nesutvarkytos pušys, kurias išvertė ar nulaužė anksčiau buvę vėjai.
Virgilijus Vasiliauskas,
Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas
Nuotraukose:
Rankoje laikomos šakų viršūnėlės su kirpiko vabalo išgraužta skylute ūglio šerdyje
Ant miško paklotės – kirpikui pakenkus, nukritę pušų šakelių viršūnėlės
