Pušinis pjūklelis jau skraido Ignalinos rajono šiluose
Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai Ignalinos regiono Vaišniūnų girininkijos miškuose vykdė pušų spyglius graužiančio kenkėjo – paprastojo pušinio pjūklelio (Diprion pini L.) masinio išplitimo židinio pirmos generacijos stebėseną. Išplitimo židinyje kenkėjo suaugėlių gausus kiekis pastebėtas ant pomiškio augalų ir miško paklotės paviršiaus.
Dalis vabzdžių dar buvo likę kokonuose ir nepavirtę suaugėliais, nes jų vystymąsi pristabdė balandžio pabaigoje atvėsę orai, ir ypač – šalnos dirvos paviršiuje, vis pasireiškiančios pastarosiomis savaitėmis. Kenkėjo vystymosi eiga ir gausa atitinka anksčiau skelbtas prognozes.
Išeinantys iš kokonų pjūkleliai yra lytiškai subrendę ir tuoj pat pradeda poruotis. Po to, patelė pradeda dėti kiaušinėlius. Viena patelė vidutiniškai gali padėti apie 100 kiaušinėlių, daugiausiai iki 180-190 vienetų. Patelė kiaušinėlius deda spyglio šone į specialiai pjūklišku kiaušdėčiu prapjautą plyšį ir juos užlieja išskyromis. Toje vietoje spyglio šone susiformuoja pilkšvai rudas dantytas rantelis. Dėties ilgis priklauso nuo spyglio ilgio. Ant vieno spyglio gali būti sudėta nuo kelių iki 30 kiaušinėlių.
Pavasarį skraidančios patelės deda kiaušinėlius ant praeitų metų spyglių, o vasarą skraidančios – deda ant tais metais išaugusių jaunų spyglių. Masinio išplitimo židinių formavimosi pradžioje, kai pjūklelių populiacija dar negausi, kiaušinėlius dažniausiai galima rasti saulės gerai apšviestose vietose, tai yra – medynų pakraščiuose ir stipriai išretėjusiuose medynuose. Kai pjūklelių yra daug, patelės deda kiaušinėlius tolygiai visame medyne. Gemalo vystymasis kiaušinėlyje priklauso nuo temperatūros, ir trunka nuo 8–10 dienų iki 4 savaičių. Išsiritę lervutės pušies ūglyje spyglius graužia susitelkę į bendrijas, juos nugraužę – pereina ant kitų ūglių.
Pavasarinės generacijos lervos maitinasi senais spygliais, vasarą – rudenį būnančios antros generacijos lervos pirmiausia suėda jaunus spyglius. Lervų vystymasis vidutiniškai trunka iki dviejų mėnesių. Esant pjūkleliui vystytis palankioms orų sąlygoms, lervų vystymasis gali sutrumpėti iki 3 savaičių. Kai nusistovi nepalankios sąlygos – šalti ir lietingi orai, vystymasis gali išsitęsti.
Medžių spyglius griaužiančius vabzdžius miškuose veiksmingai naikinti galima tik aviacijos pagalba apipurškiant insekticidais medynų lajose esančias jų lervas. 2023 m. pavasarį pušinio pjūklelio masinio išplitimo židinyje naikinamosios priemonės nebus vykdomos, nes joms nepritarė Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija ir nurodė miškus palikti natūraliai ekosistemos raidai. Todėl kenkėjo išplitimo židinyje miškus prižiūrintis Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioninis padalinys vykdys tik profilaktines priemones, didinančias medynų natūralų atsparumą ir stabilumą.
Pušinio pjūklelio židinys ir toliau bus sekamas, nustatomas pirmos generacijos lervų kiekis pušų lajose, tikslinama pušynų spyglių nugraužimo prognozė.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri įgyvendina valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.
Nuotraukose: Paprastojo pušinio pjūklelio suaugėliai jau išsirito iš kokonų ir laukia orų atšilimo, kad apvaisintos patelės galėtų pušų lajose dėti kiaušinėlius ant spyglių.