Pasaulio miškų ploto mažėjimas lėtėja

Data

2022 05 10

Įvertinimas
0
20130929_019.jpg

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), vykdydama 2020-ųjų metų pasaulinę miškų apskaitą (FRA), atliko nuotoliniais tyrimais grindžiamą vertinimą, kurio tikslas – pateikti informaciją apie miškų plotus ir jų pokyčius pasaulyje bei skirtinguose regionuose per laikotarpius 2000–2010 m. ir 2010–2018 m. ir įvardinti veiksnius, lėmusius miškų praradimą. Pietų Korėjoje vykusiame XV pasauliniame miškų kongrese buvo pristatyta baigiamoji šio projekto ataskaita, kuri ne tik dar sykį perspėjo apie mažėjančius miškų plotus, tačiau ir įžvelgė tam tikras viltį suteikiančias tendencijas, parodančias žmonijos pastangų rūpintis miškais rezultatus.

Taigi, 2018 metais pasaulio miškų plotas buvo 3,97 milijardai hektarų (ha). Tai sudaro 30,8% Žemės sausumos ploto. Nors miškas ir toliau yra prarandamas, tačiau praradimas per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo maždaug 29%, nuo maždaug 11 milijonų ha per metus, fiksuotų per pirmą šio amžiaus dešimtmetį, iki 7,8 milijonų ha per metus. Bendro miško ploto mažėjimas pristabdytas daugiau nei dvigubai – nuo 6,8 milijonų ha per metus 2000-2010 metais, iki 3,1 milijono ha per metus 2010-2018 metais. Tačiau miškų praradimas vis dar išlieka didelis. Ypač Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje.

Beveik 90% miškų praradimo atvejų siejami su žemės ūkio plėtra, dažniausiai dirbamos žemės plotų didėjimu. Beje, vien tik aliejinių palmių plantacijų veisimas lėmė net 7% visų prarastų miško plotų. Visa projekto ataskaita yra pateikta https://doi.org/10.4060/cb9970en

Pasaulio miškai ir kitos žemės naudmenos 2018 metais

2018 metais miškų plotas pasaulyje sudarė 3,97 milijardų hektarų su ±0,5% paklaida, arba 30,8% tarp visų žemės naudmenų. Tai yra mažesnis plotas, nei skelbiama pagrindinėje FAO FRA 2020 ataskaitoje, kuri parengta vadovaujantis šalių pateikiama statistine informacija – 4,06 milijardai hektarų. Pievos ir ganyklos dengė maždaug 20,9%, plika žemė – 18%, žemės ūkio augalams auginti skirti plotai – 14,8%, o gyvenamosios vietovės – 2,2% viso sausumos ploto. Tai sudaro apie 7,2 milijardus ha.

Kiek daugiau nei 1,7 milijardo ha, arba 13,2% tenka kitai sumedėjusia augmenija apaugusiems plotams. Beje, šis skaičius yra beveik dvigubai didesnis, nei šalys pateikė savo FRA 2020 ataskaitose. Daugiausia miškų (46%) yra tropikų regione, borealinėje zonoje – 28%, vidurio zonoje – 16% ir subtropikuose – 10%. Tuo tarpu kita sumedėjusia augmenija apaugusių žemių daugiausia taip pat tropikuose (40%), subtropikuose (29%) bei borealinėje (15%) ir vidurio zonose (13%).

Žemės ūkiui naudojamų plotų taip pat daugiausia tropikuose (49% žemės ūkio augalams auginti skirtų plotų ir 37% pievų ir ganyklų). Europos žemyne miškų plotas sudaro 1026 milijonus ha (25,9% visų pasaulio miškų). Pievų ir ganyklų plotas čia buvo 504 milijonai ha, žemės ūkio augalams auginti skirtų plotų – 308 milijonai ha, plikos žemės – 111 milijonai ha, gyvenamųjų vietovių – 63 milijonai ha ir kitos sumedėjusia augmenija apaugusios žemės plotas – 183 milijonus ha.

Net 3,7 milijardo ha miškų yra savaiminės kilmės ir tik 257,1 milijonas ha (6,5%) yra žmogaus įveisti bei 11,3 milijonai ha (0,3%) – mangrovių miškai. Beje, želdintų miškų dalis Europos žemyne buvo 8%. Daugiausia želdintų miškų sukoncentruota Azijoje (40%) ir būtent Rytų Azijoje, kur želdinti miškai sudaro apie trečdalį nuo visų miškų ploto. Miškai buvo aptarti pagal medžių dangos būseną –4,7% savaiminės kilmės medynų buvo laikinai netekę medžių dangos (Europoje – 5,1%). Tokių miškų dalis ženkliai didesnė želdintuose miškuose – 12,9% (Europoje – 11,1%). Laikinai netekę medžių dangos miškai – tai paprastai plynos kirtavietės, kurios FAO laikomos mišku, arba atželiančios/apželdomos kirtavietės, kuriose medžių aukštis dar nepasiekė 5 m, tačiau turi potencialą tokiam aukščiui pasiekti. Daugiausia miškų, laikinai netekusių medžių dangos, buvo Šiaurės Amerikoje (34,7%) ir Europoje (27,2%), jei vertintume pagal žemynus, bei borealinėje zonoje (43,5%). 

Miškų ploto pokyčiai per 2000-2018 metų laikotarpį

Per laikotarpį nuo 2000 iki 2018 metų pasaulis neteko 173 milijonų ha miškų. Tai beveik 27 Lietuvos... Kadangi per tą patį laikotarpį nauji miškai atsirado 80 milijonų ha plote, bendra miškų plotų sumažėjimo apimtis buvo 93 milijonai ha per visą laikotarpį (arba 14 Lietuvų). Tačiau metinis miško ploto miško ploto praradimas per pastarąjį dešimtmetį buvo pristabdytas (1 pav.). Praktiškai visuose FAO regionuose per 2010-2018 metų laikotarpį kiekvienais metais miškų buvo prarasta mažiau, o naujų miškų atsirado daugiau nei per 2000-2010 metų laikotarpį (2 pav.). Išimtį sudaro tik naujų miškų atsiradimas Europoje, kur jis pastaruoju metu yra sulėtėjęs.

1 pav. Metinis prarandamų ir naujai atsirandančių miškų plotas per 2000-2010 ir 2010-2018 metų laikotarpius

 

2 pav. Metinis prarandamų ir naujai atsirandančių miškų plotas FAO regionuose per 2000-2010 ir 2010-2018 metų laikotarpius


Jei vertintume absoliučiais dydžiais, per pastaruosius du dešimtmečius daugiausia prarasta tropikų miškų (net 91% visų praradimų). Pietų Amerika neteko 68 milijonų ha miško, kiek mažesni praradimai Afrikoje (49 milijonai ha) ir Azijoje (36 milijonai ha). 

3 pav. Prarasto miško dalis (procentais) per laikotarpį nuo 2000 iki 2018 metų pagal ekologines zonas

 

Nauji miškai pasaulyje formavosi daugiausiai dėl natūralių priežasčių (53% arba 39,5 milijonai ha) – žmogaus įveisti naujų miškų plotas buvo 35 milijonai ha. Daugiausia natūraliai miškų padaugėjo Europoje (apie 15,4 milijonai ha), o žmogus daugiausia miškų įveisė (sėjo arba sodino) Azijoje, kur net 77 procentai naujų miškų suformuoti dirbtiniu būdu (23 milijonai ha), pirmiausia dėl želdintų miškų Rytų Azijoje (23 milijonai ha). Šiaurės Amerikoje taip pat apie pusę naujų miškų buvo sodinti.

Nepaisant naujai atsirandančių miškų, bendras miško plotas daugumoje regionų per nagrinėjamą laikotarpį mažėjo, išskyrus Europą ir Okeaniją. Europoje bendras miškų plotas per pastaruosius du dešimtmečius padidėjo 13,5 milijono ha (dvi Lietuvos!). Didžiausias mažėjimas buvo Pietų Amerikoje (51,5 milijonai ha), Afrikoje (42,1 milijonas ha) ir Šiaurės bei Centrinėje Amerikoje (6,6 milijonai ha). Tačiau metiniai bendro miško ploto praradimai 2010-2018 metais buvo ženkliai mažesni nei 2000-2010. Pavyzdžiui, Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje ir Azijoje bendro miško ploto mažėjimas per pastarąjį dešimtmetį buvo sustabdytas, kai tuo tarpu per 2000-2010 metus jis buvo, atitinkamai, 0,65 ir 0,5 milijonai ha per metus. Pietų Amerikoje jis pristabdytas nuo 3,77 iki 1,72 milijonų ha per metus. Jei daugumoje regionų šis poslinkis yra sietinas su miškų praradimo sumažinimu, tai Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje sulėtintas bendro miško ploto mažėjimas taip pat sietinas su naujų miškų atsiradimu. Sumažėjęs naujų miškų atsiradimas Europoje lėmė bendro miškų ploto augimo tempų sulėtėjimą 43% – nuo 0,93 milijonų ha 2000-2010 iki 0,53 milijonų ha per metus. Beje, per pastaruosius du dešimtmečius mažėjo tik tropikų miškų bendras plotas (4 pav.).

4 pav. Bendro miško ploto pokyčiai (%) ekologinėse zonose per 2000-2018 metų laikotarpį

 

Per 2000-2018 metus pasaulyje buvo pasodinti 46 milijonai ha miškų, iš jų 76% vietose, kur seniau nebuvo miško. Likę 24% tenka natūralios kilmės miškų transformacijai į žmogaus pasodintus, dažniausiai Pietų ir Pietryčių Azijoje. 212 milijonų ha miškų mūsų planetoje buvo pasodinta iki 2000 metų. 

Veiksniai, lėmę miškų praradimą

Pagrindinis veiksnys, kuris sąlygojo miško ploto praradimą per pastaruosius du dešimtmečius, buvo žemės ūkio augalams auginti skirtų plotų (įskaitant aliejines palmes) plėtra. Su šiuo veiksniu siejama beveik pusė prarastų miškų – 86 milijonai ha. Ganyklų plėtra atsakinga už 67 milijonus ha prarastų miškų. Miestų ir infrastruktūros objektų plėtra lėmė 6,2% prarastų miškų. Dar 3,7% miškų prarasta medynams degraduojant bei praradus galimybę natūraliai atsikurti. 

Žemės ūkis buvo pagrindinė miškų praradimo priežastis visuose regionuose (5 pav.). Tačiau pagrindinis veiksnys – žemės ūkio augalams auginti skirtų plotų plėtra ar ganyklų plėtra – priklausė nuo regiono. Jei Afrikoje ir Azijoje miškų praradimą labiausiai lėmė žemės ūkio augalams auginti skirtų plotų plėtra, tai ganyklų plėtra buvo svarbesnis veiksnys Amerikoje ir Okeanijoje. Europoje, tuo tarpu, svarbiausiu miškų praradimą nulėmusiu veiksniu tapo miestų ir infrastruktūros plėtra.

5 pav. Veiksniai, nulėmę miškų praradimą per 2000-2018 metų laikotarpį FAO regionuose (milijonai ha)

 

Pastaruoju metu plačiai kalbama apie aliejinių palmių plantacijų spartų gausėjimą miškų sąskaita. Per pastaruosius du dešimtmečius tai nulėmė 11,3 milijonų ha miškų praradimą. Aliejinių palmių plantacijų plėtra atsakinga už net 29% prarandamų miškų Azijoje ir 11% Okeanijoje. Tuo tarpu Afrikoje bei Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje ji atsakinga už 1% prarastų miškų. Didžioji tokių plantacijų dalis (91%) buvo įsteigtos Pietų ir Pietryčių Azijoje. 

FAO atlikto pasaulio miškų įvertinimo nuotoliniais metodais reikšmė Lietuvai

FAO atlikta FRA 2020 nuotolinių tyrimų studija buvo skirta gauti informaciją apie miško išteklius pasaulio, regionų ir pasaulinių ekologinių zonų pjūviais, tačiau neskirti nacionalinio lygmens informacijai pateikti. Taigi, gauti duomenys negali būti naudojami interpretacijoms apie Lietuvos miškų būklę ir jų dinamiką. Lietuva prie FAO projekto įgyvendinimo prisidėjo atlikdama vertinimus 500 apskaitos vienetų, kurių dauguma pateko į šalies teritoriją. Pagal šiuos apskaitos vienetus, miškas 2018 metais dengė 34,5-36% vertinto objekto ploto, įvertinimo paklaidos buvo 10,9-9%. Beveik 95% nuo 2000 metų prarastų miškų transformavosi į gyvenvietes ir tik 5% - į pievas/ganyklas. Metinis miškų praradimo greitis per vertintame objekte buvo 212 ha/metus ir 521 ha/metus per, atitinkamai, 2000-2010 ir 2010-2018 metų laikotarpius, o tai 25 ir 15 kartų mažiau nei naujų miškų atsiradimo greitis. 

Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje naudojama miško samprata, nors ir nežymiai, bet skiriasi nuo miško sampratos, naudojamos tarptautiniu mastu. Todėl džiaugiantis didėjančiu miškų plotu Lietuvoje, reiktų susimąstyti apie maksimalų nacionalinio miško bei miškingumo traktavimo priderinimą prie tarptautinių standartų.

Palyginsime Lietuvoje naudojamą miško samprata su FAO naudojama miškų samprata (https://www.fao.org/3/I8661EN/i8661en.pdf), kuri taikyta vykdant čia aptartą projektą. Pastaroji mišku laiko „žemės plotus, užimančius ne mažiau kaip 0,5 ha su medžiais, aukštesniais nei 5 m ir ne mažesniu kaip 10% lajų projekciniu padengimu, arba su medžiais, galinčiais šias ribas pasiekti in situ. Miškui nepriskiriamos žemės, naudojamos pirmiausia žemės ūkiui bei miestuose. Miškui priskiriami plotai, padengti jaunais medžiais, kurie dar nepasiekė nurodytų reikšmių bet gali pasiekti 10% lajų projekcinį padengimą ir 5 metrų aukštį. Miškui taip pat priskiriami laikinai medžių dangos netekę plotai dėl plynų kirtimų ar gamtinių veiksnių, kuriuos tikimasi atkurti per 5 metus...“. Bendras Lietuvoje ir FAO naudojamos miško sampratos bruožas – orientacija į žemės naudojimo tipą – t.y. tai, kam žmogus naudoja konkretų žemės plotą. Abiejų sampratų palyginimas yra apibendrintas 1 lentelėje.

1 lentelė. Miško sampratų, naudojamų Lietuvoje bei FAO, panašumai ir skirtumai.

Kriterijus

Lietuva

FAO

Minimalus žemės plotas, ha

0,1

0,5

Medžiais apaugęs plotas

Taip

Taip

Laikinai medžių netekęs plotas (įskaitant kirtavietes)

Taip

Taip

Pasiekiamas medžių aukštis, ne mažiau kaip

5m

5m

Minimalus skalsumas (Lietuva) ar lajų projekcinis padengimas (FAO)

0,3

10%

Minimalus medžių juostos plotis, m

10

20

Miškingumas vertinamas skaičiuojant nuo teritorijos su vidaus vandenimis

Taip

Ne

Savaiminės kilmės jaunuolynas iki 20 m amžiaus nelaikomas mišku plotuose, kur anksčiau nebuvo miško

Taip

Ne

 

Nepaisant ribotų tiesioginio rezultatų pritaikymo Lietuvoje perspektyvų, FRA 2020 nuotolinių tyrimų studija pademonstravo daugiapakopių, grindžiamų įvairiais informacijos šaltiniais, atrankos schemų potencialą taikyti Lietuvos miškų inventorizacijose, žemės naudojimui apskaityti, kraštovaizdžio stebėsenoje, miško buveinių pokyčiams, agro-aplinkosauginėms priemonėms ir gamtotvarkos darbams vertinti.