Organizavome tarptautinį miško sanitarinės apsaugos specialistų susitikimą Lietuvoje
Šių metų birželio 4-5 dienomis Ignalinos rajone, Palūšės miestelyje Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės ir Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus darbuotojai suorganizavo tarptautinį miško sanitarinės apsaugos specialistų ir šios srities mokslininkų iš Baltijos šalių, Suomijos ir Lenkijos susitikimą. Pagrindinis jo tikslas buvo aptarti pagrindines miško sanitarinės apsaugos problemas ir iššūkius, su kuriais susiduriama besikeičiančio klimato sąlygomis bei pasidalinti atskirų šalių patirtimi, kaip kovojama su pagrindiniais miško kenkėjais, kokie politiniai ir miškininkavimo teisinio reguliavimo sprendimai priimami.
Aptarti atskirose valstybėse taikomi apribojimai bei specialiosios priemonės, siekiant sumažinti eglynuose žievėgraužio tipografo daromą žalą. Išklausyti 6 pristatymai parengti skirtingų šalių specialistų. Susitikime diskutuota ir apie kinivarpas (viršūninis žievėgraužis lot. Ips acuminatus, eglinis poligrafas lot. Polygraphus polygraphus, žievėgraužis dubleris lot. Ips dublicatus) bei grybų rūšis (lot. Diplodia pinea, lot. Gremeniella abietina), kurios ankščiau nebuvo laikomos didele grėsme medynams, tačiau, keičiantis klimatinėms sąlygoms, jų neigiama įtaką miškų sveikatingumui tampa vis didesnė.
Praktinės išvykos į mišką metu, tarnybos specialistai dalyviams parodė nuo Palūšės miestelio iki Ignalinos 7000 ha plote pušynuose išplitusį spyglius graužiančio kenkėjo, paprastojo pušinio pjūklelio lot. Diprion pini židinį. Kolegos aptarė židinio kilimo fazę, jo vystymosi eigą, papasakojo, kaip vertinama šio kenkėjo žiemoti liekanti populiacija ir sudaromos prognozės apie galimą žalą sekančiais metais.
Antrąją renginio dieną Ignalinos rajono miškuose buvo apžiūrėti šviežiai žievėgraužio tipografo apnikti eglynai. Visi dalyviai su dideliu susidomėjimo vertino žievėgraužio tipografo išsivystymo fazę stačiose eglėse, lygino ją su nulaužtuose ir išverstuose eglėse besivystančiais kenkėjais. Aptarti kenkėjo vystymosi ypatumai atskirose šalyse.
Renginio metu kolegos aptarė daug įvairių miško apsaugos nuo kenkėjų problemų, tačiau didžioji dalis kalbų – tiek pristatymų, tiek išvykų į mišką metu pakrypdavo apie didžiausią žalą miškuose darantį vabalą žievėgraužį tipografą Ips typographus. Paskutinį dešimtmetį šio kenkėjo daroma žala dramatiškai išaugo visoje Europoje. Pavyzdžiui Švedijoje nuo 1961 metų dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų buvo nudžiovinta eglių, kurių tūris sudaro 44 milijonus kubinių metrų, iš jų 33 milijonai kubinių metrų nudžiovinta per pastaruosius penkerius metus.
Ankstesniais dešimtmečiais žievėgraužio tipografo masinio dauginimosi židinius inicijuodavo dideli vėjo pažeistų miškų plotai, kur laiku buvo nesutvarkomos žalios eglių vėjavartos ir vėjalaužos. Pastaraisiais metais šio kenkėjo žala išauga po užsitęsusių sausrų ir kaitros periodų. Net ir tarptautiniu mastu subūrus savo srities ekspertus, prieita išvados, kad „stebuklingos burtų lazdelės“, leisiančios ateityje išvengti žievėgraužio tipografo daromos žalos, deja, nėra. Apie miškų atsparumą ligoms, kenkėjams ir besikeičiančiam klimatui būtina galvoti iš anksto, dar įveisiant, atkuriant ar formuojant medyną, pasirenkant jam tinkamas medžių rūšis.
Žievėgraužio tipografo labiausiai pažeidžiami vienaamžiai, gryni eglynai, ypač augantys lengvose, mažo našumo dirvose, kuriose sausrų metų greitai nukrinta gruntinio vandens lygis. Vieningos išvados, kokias medžių rūšis rinktis auginti ateities miškuose, dar nebuvo prieita, tačiau dauguma šalių supranta, kad grynų medynų sodinimas nebėra perspektyvus šių dienų klimato kaitos kontekste.
Tarptautinis specialistų bendradarbiavimas bus tęsiamas ir ateityje, nes tai yra vienas iš efektyviausių savo srities specialistų kvalifikacijos kėlimo, žinių bagažo pildymo bei patirties perteikimo būdų. Naujos pažintys bei užmegzti kontaktai atveria papildomas galimybes tobulėjimui ir efektyvesniam darbui.
Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyrius yra parengęs rekomendacijas (parsisiųsti galima ČIA) apie būtinas priemones, norint sumažinti žievėgraužio tipografo daromą žalą ir patiriamus ekonominius nuostolius miškuose. Raginame visus miško savininkus, naudotojus ir valdytojus apsilankyti miškuose ir įvertinti 40 metų bei vyresnių eglynų sanitarinę būklę.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.
