NMI duomenimis, išsaugoti jauniems Lietuvos ąžuolams reikia aktyvaus ir tikslinio miškininkavimo
2026-ųjų Europos metų medžiu išrinktas Laukių ąžuolas, augantis Skuodo rajone, Lietuvai – svarus įvertinimas. Kartu tai ir proga pažvelgti į mūsų ąžuolų situaciją, remiantis Nacionalinės miškų inventorizacijos (NMI) duomenimis, kurie atskleidžia tiek teigiamas, tiek nerimą keliančias tendencijos.
„NMI 2025 metų vertinimu, Lietuvos miškuose, kuriuos iš viso skaičiuojama apie 3,3 milijardai medžių, auga apie 105 mln. ąžuolų, iš jų 2,3 mln. – vyresniuose nei 100 metų medynuose“, – teigia Valstybinės miškų tarnybos Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas.
Džiugiausia tendencija – tai nemažėjantis Lietuvos ąžuolynų plotas.Šie medžiai yra jautrūs daugeliui neigiamų veiksnių – sausroms, ligoms, kenkėjams, aplinkos taršai, urbanizacijos ir šiandieninio žemės ūkio procesams. Ir vis dėlto ąžuolynų plotas, pastebi G. Kulbokas, miškų masyvuose jau daugiau nei du dešimtmečius išlieka gana stabilus. Šiandien ąžuolynai Lietuvoje sudaro apie 2,5 proc. visų miškų ploto, o 2002 metais užėmė apie 2,4 proc.
Neigiama tendencija stebima valstybiniuose miškuose: 2002-2025 m. ąžuolynų dalis juose sumažėjo nuo 2,3 proc. iki 2,1 proc.
Ąžuolynuose kirtimų apimtys yra mažesnės nei vidutiniškai visuose medynuose – iškertama apie pusė metinio prieaugio. Tačiau didesnis medžių žuvimo rodiklis – ąžuolų žūsta 37 proc., kai tuo metu bendras visų medynų rodiklis yra 26 proc. Dėl gamtinių, natūralių priežasčių žūstant daugiau nei trečdaliui ąžuolų, reikšmingai mažėja bendras medienos kaupimas, kuris siekia tik 13 proc.
Nors ąžuolas dažnai siejamas su brandžiais, stambiais medžiais, NMI duomenimis, net 81 proc. visų ąžuolų Lietuvos miškuose yra smulkūs (iki 14 cm skersmens), kai tuo metu visų rūšių medžių šis rodiklis siekia 72 proc. Taigi ąžuolų medynuose turime daug jaunų medžių.
Iki 40 metų medynuose ir pomiškyje ąžuolų dalis yra santykinai didesnė (atitinkamai 3,5 proc.ir 5 proc.), tačiau vidutinio amžiaus (41–100 m.) medynuose ji sumažėja iki 2,5 proc. Tai rodo neišnaudotą ąžuolų paplitimo potencialą: šiame amžiuje ąžuolams ypač reikia šviesos, todėl be miškininkystės priemonių jie dažnai pralaimi konkurencinę kovą su kitomis medžių rūšimis. Tik sulaukę daugiau nei 100 metų ir būdami saugomi, ąžuolai vėl sustiprina savo pozicijas.
NMI duomenys rodo, kad 97 proc. visų ąžuolų, tai yra, 106 mln. iš bendro 109 mln. skaičiaus, auga miškuose. Už miško ribų daugiausia ąžuolų aptinkama pievose (apie 2 mln.) ir užstatytose teritorijose (apie 1 mln.).
Iš 21,4 mln. storesnių nei 14 cm ąžuolų, 4 proc. auga pievose ir 3 proc. miestuose. Iš 4,2 mln. storesnių nei 40 cm ąžuolų 4 proc. auga pievose ir net 9 proc. urbanizuotose teritorijose (parkuose, pakelėse, gyvenvietėse).
Ąžuolai – viena vertingiausių Lietuvos medžių rūšių tiek ekologiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Nors jų dalis miškuose išlieka stabili, potencialas nėra pilnai išnaudojamas. Ąžuolų pozicijoms stiprinti būtinas nuoseklus, aktyvus ir tikslinėmis priemonėmis paremtas miškininkavimas.
