Naujos miškų skenavimo technologijos pristatytos ir miškų savininkams
Valstybinė miškų tarnyba (VMT), dalyvaudama LIFE programos projekte LIFE22-GIC-LT-GFarm „Žaliasis ūkis“, kartu su projekto partneriu UAB „Melda“ ir ekscelencijos centru „Forest 4.0“ š. m. lapkričio 29 dieną organizavo seminarą – demonstraciją „Šiuolaikinės technologijos informacijai apie miško išteklius rinkti“. Renginio metu pademonstruotos pažangios miškų inventorizacijos technologijos – LiDAR tikslusis skenavimas valdos lygmeniu, pasitelkiant bepilotį orlaivį (droną), TerraHärp medžių apskaitos ir kartografavimo technologija bei lazerio spindulio pagrindu veikiantis prietaisas medžių aukščiui matuoti (lazerinis aukštimatis).
Naujos kartos LiDAR skenavimas, pasitelkiant droną, išsiskiria mobilumu ir galimybe greitai surinkti duomenis apie inventorizuojamą miško vienetą, tiksliai nustatant atstumus nuo skanerio ir fiksuojamo objekto. Demonstracijos metu dronas per 20 minučių nuskenavo 30 ha miško valdą. Tačiau toks skenavimas turi papildomų reikalavimų – pilotas privalo nuolatos matyti droną, neleidžiama pakilti į aukštesnį nei 120 metų aukštį ir skraidymai turi būti suderinti su atitinkamomis institucijomis.
Skenavimo metu surinkti duomenys panaudojami įvairiais tikslais – rengti itin tikslius žemės paviršiaus ir miško aukščio žemėlapius, apskaičiuoti medynų tūrį pagal tris medžių rūšių grupes: pušys, eglės, lapuočiai. Skenavimo metu surinkti duomenys leidžia pasiekti ir anglies emisijų sertifikavimui svarbių tikslų – įvertinti medyne sukauptos anglies kiekius ir jų plotinį išsidėstymą.
Po lazerinio skenavimo buvo pademonstruotos ir kitos pažangios miško matavimo technologijos. Pirmiausia – nauja medžių kartografavimo ir apskaitos technologija „TerraHärp“. Suomių sukurta sistema, kuri, naudojant radijo bangų siųstuvų (švyturių) tinklą, miškų inventorizacijoje gali pakeisti klasikinius miško medžių apskaitos barelių matavimus. Radijo švyturiai atitinkamai išdėstomi matuojamoje teritorijoje (0,2 – 0,3 ha), taip imituojant pasaulinės kosminės navigacijos sistemų palydovų tinklą, kuris yra tiksliai koordinuojamas GPS prietaisu, išmatavus keletą atskaitos taškų. Medžių skersmenys matuojami elektroninėmis žerglėmis su integruotu siųstuvu, užtikrinančiu ryšį su išdėstytais radijo švyturiais. Kiekvieno matavimo metu fiksuojamas medžio skersmuo ir medžio padėtis erdvėje. Į žerglių atmintį galima įtraukti ir kitas svarbias medžių charakteristikas – medžio rūšį, būklę, aukštimačiu išmatuotą medžių aukštį ir kt. Taip radijo švyturių pagalba surenkama informacija apie medžių charakteristikas ir jų išsidėstymą koordinuotame plote, kuris gali būti laisvos formos.
Svarbu ir tai, kad elektroninėmis žerglėmis renkama medžių informacija realiu laiku perduodama į nešiojamą laikmeną, iš kurios informacija pateikiama į internetinę saugyklą „debesyje“. Atlikus matavimus, kartografuoti medžiai susiejami su jų modeliais lazerinio skenavimo duomenų masyvuose, rengiami skenavimo duomenų analizės algoritmai, kurių pagalba identifikuojami šalia esančių miškų taksaciniai rodikliai.
Medžių aukščiui matuoti buvo pademonstruoti miškų inventorizacijoje jau naudojami lazeriniai „Haglof Laser Geo“ aukštimačiai. Jie leidžia išmatuoti atstumą iki medžio (matavimo bazę) iš laisvai pasirinkto taško, papildomai nenaudojant matavimo juostos ar tolimačio prietaiso.
Seminare dalyvavo ne tik valstybinio sektoriaus ir mokslo atstovai, bet ir gausus būrys privačių miško savininkų ar su miškais susijusių žmonių. Visi jie aktyviai keitėsi nuomonėmis, kartu su „Forest 4.0“ ir VMT atstovais aptarė jiems opius klausimus, diskutavo apie demonstruotų technologijų pritaikymą praktikoje, Valstybės miškų kadastro ir miškų informacinės sistemos ateitį. Aptarta, kokius miškininkų poreikius šiuo metu geba patenkinti valstybės renkami duomenys ir kokių reikėtų dabar ar ateityje.
Kaip vienas svarbiausių aspektų, buvo paminėtas šiuo metu vykdomas Nacionalinės žemės tarnybos LiDAR skenavimas šalies mastu. Įvardinta, kad, priderinus šias skenavimo sąlygas prie miškininkų poreikio ir neišleidžiant papildomų lėšų atskiram miškų skenavimui, galima sukurti gerą pagrindą reguliariai šalies miškų inventorizacijai nuotolinių metodų pagrindu. Surinkti ir apdoroti duomenų rinkiniai aprūpintų aktualia informacija miško savininkus, vidinės miškotvarkos rengėjus, Valstybės miškų kadastrą, o taip pat leistų sukurti aukščiausio lygio teritorinę sukauptos organinės anglies apskaitą šalies miškuose, kuri pasitarnautų ir anglies pokyčių stebėjimui sertifikuojamuose miškuose.
Vienas iš seminaro rezultatų – dalyvių suformuluota ir pasiūlyta rezoliucija. Seminaro dalyviai konstatuoja, kad:
- šiuolaikinės matavimų technologijos, grindžiamos nuotoliniu būdu bei tiesiogiai renkamais duomenimis apie medžių padėtį ir dendrometrines charakteristikas (lazerinis skenavimas, tame tarpe atliekamas iš bepiločio orlaivio, medžių žemėlapių sudarymas ir jų matavimai) sudaro prielaidas iš esmės patobulinti miško valdų inventorizaciją, orientuojantis į kokybiškesnių ir išsamesnių vidinės miškotvarkos projektų rengimą privatiems miško savininkams, patikslintą Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą bei geresnius miškininkavimo sprendimus, siekiant anglies sankaupų pokyčių papildomumo, ilgalaikiškumo ir tvarumo;
- šių technologijų taikymas kol kas yra tik mokslinių tyrimų ir demonstracinių projektų lygmenyje, todėl būtina skatinti gamybinio lygmens technologijų, duomenų rinkimo ir apdorojimo protokolų sukūrimą.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.
logo.png)
