Naujoji EUFGIS sistema: globalus požiūris į genetinių miško medžių išteklių stebėseną
2025 m. vasario 12–13 d. Slovėnijoje vyko atnaujintos Europos miško medžių genetinių išteklių informacinės sistemos (EUFGIS) pristatymas bei mokymai, subūrę miško genetinių išteklių specialistus iš daugiau nei 20 šalių, įskaitant projekto FORGENIUS partnerius. Lietuvą renginyje atstovavo EUFGIS sistemos koordinatorius Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Ignas Antanavičius. Renginys buvo skirtas apmokyti atstovus ir supažindinti juos su naujosios informacinės sistemos funkcionalumais bei galimybėmis.
Gyvi mokymai suteikė galimybę susipažinti su kitų šalių atstovais, užmegzti tarptautinius ryšius, dalintis patirtimi. Įgytos teorinės žinios buvo iškart įtvirtintos praktiškai – dalyviai, prisijungę prie informacinės sistemos, atliko praktines užduotis. Šalia buvę informacinės sistemos kūrėjai išsamiai aiškino informacinės sistemos funkcionalumo ypatybes bei padėjo spręsti praktinius iššūkius.
Buvo pristatytos nuotolinio stebėjimo metodų (LiDAR ir Sentinel) panaudojimo galimybės informacijai surinkti, aptariant jų privalumus ir trūkumus. Taip pat buvo pristatyti ir nuotolinio stebėjimo metodų pagrindu sumodeliuoti indikatoriai (rodikliai), pvz., šalnų rizika, pažeidžiamumas miško gaisrams, žūties dėl sausros rizika, anglies bado rizika, vidutinis metinis sausros indikatorius.
Didelis dėmesys skirtas genetinių indikatorių – genetinės įvairovės, inbrydingo (įvaisos), hibridizacijos, gebėjimo evoliucionuoti ir prisitaikyti prie kintančios aplinkos, populiacijos originalumo (kaip esama populiacija skiriasi nuo idealios protėvių populiacijos) ir kt. pristatymui ir jų interpretavimui. Genetiniai indikatoriai suteikia svarbios informacijos apie miško medžių genetinę įvairovę, prisitaikymą ir atsparumą aplinkos pokyčiams, ligoms bei stresui. Išsamūs tyrimai leidžia priimti pagrįstus sprendimus dėl miško genetinių išteklių išsaugojimo.
Buvo pristatyti ir aptarti miško indikatoriai – medžių aukštis, skersmuo, medyno struktūra, žuvusių medžių skaičius, savaiminis atsikūrimas ir fenotipiniai indikatoriai – lajos ilgio vidurkis, lajos užimamas plotas, šaknų gylis, medienos tankio vidurkis, hidraulinės talpos vidurkis (jei hidraulinė talpa yra didelė, per sausrą medis gali panaudoti savo vandens atsargas ir atitolinti išdžiūvimą), žuvusių šakų dispersija ir kt. Miško ir fenotipiniai indikatoriai yra pagrindiniai miško ekosistemos sveikatingumo, stabilumo ir atsparumo rodikliai. Jie leidžia įvertinti medžių fiziologines savybes, augimo tendencijas, atsparumą aplinkos stresams bei visos ekosistemos dinamiką. Šie duomenys padeda suprasti, kaip miškai reaguoja į klimato kaitą, ligas, sausras ar kitus stresinius veiksnius, taip pat leidžia kurti strategijas tvariam miškų valdymui.
EUFORGEN (Europos miškų genetinių išteklių programa) koordinatorius Michele Bozzano akcentavo, kad siekiant efektyviai stebėti genetinius miško medžių išteklius ir užtikrinti jų ilgalaikį išsaugojimą, svarbu atlikti jų vertinimą pagal visus indikatorius, vadovaujantis sukurtomis metodikomis. Kai kurios EUFORGEN šalys narės jau vykdo genetinių draustinių ir medynų tyrimus, apibūdindamos juos genetiniais, fenotipiniais ir miško indikatoriais, o surinkti duomenys kaupiami ir viešinami EUFGIS informacinėje sistemoje. Genetiniais indikatoriais jau apibūdinti 64 genetiniai draustiniai, o fenotipiniais ir miško indikatoriais – 51 genetinis draustinis. Apibūdinimui kol kas pasirinkti tik keturių medžių rūšių objektai. Iš viso EUFGIS sistemoje šiuo metu įregistruota 3511 genetinių draustinių iš įvairių pasaulio šalių.
2023 m. rugsėjo mėnesį mokslininkai iš Prancūzijos, vykdydami FORGENIUS projektą, Lietuvoje surinko mėginius skirtingų indikatorių nustatymo tyrimams. Mėginiams ir duomenims surinkti pasirinktas paprastosios eglės genetinis medynas, esantis Pušinės miške, Telšių rajone. Buvo atrinkti 25 paprastosios eglės medžiai, plote buvo įvertintas miško atsikūrimas, aprašytos miško aplinkos sąlygos, darytos lajų ir medyno nuotraukos bei iškastas ir aprašytas dirvožemio profilis. Išmatuoti kiekvieno tiriamo medžio pagrindiniai dendrometriniai rodikliai, nustatytos geografinės koordinatės, įvertinta defoliacija (spyglių netekimas). Įlipus į medžių viršūnes, paimti šakelių mėginiai, siekiant nustatyti eglių fenotipinius, fiziologinius ir genetinius indikatorius.
Lietuvai ateityje taip pat vertėtų atlikti likusių genetinių draustinių ir medynų, įtrauktų į EUFGIS (šiuo metu įregistruoti 132 vnt.) analogiškus tyrimus ir patalpinti šiuos duomenis į EUFGIS informacinę sistemą, užtikrinant, kad būtų galima stebėti genetinių išteklių būklę ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu. Tai padėtų sukurti nuolatinę monitoringo sistemą, leidžiančią laiku reaguoti į pokyčius ir priimti pagrįstus sprendimus dėl genetinių miško medžių išteklių išsaugojimo, palyginti genetinius draustinius tarpusavyje, užtikrinti didelę genetinę įvairovę, miškų atsparumą ligoms ir stresui besikeičiančio klimato sąlygomis. Ši informacija būtų aktuali ne tik mokslininkams ir miškininkams, bet ir plačiajai visuomenei.
Planuojama, kad nuo 2025 m. spalio mėnesio naujoji EUFGIS informacinė sistema bus prieinama viešai. Kol kas veikia tik bandomoji versija, skirta tik šalių koordinatoriams. Informacinės sistemos priežiūra ir plėtra vykdoma programos EUFORGEN bei projekto FORGENIUS dėka.