Miškų administracinio-ūkinio suskirstymo Lietuvoje praeitis, dabartis ir ateitis
Miškų administravimui Lietuvoje buvo taikomas šalies teritorijos skirstymas į administracinius teritorinius miškų vienetus - miškų urėdijas. Miškų urėdijų veikla buvo nukreipta į miškų priežiūrą, jų apsaugą, atkūrimą, miško išteklių naudojimą ir prekyba jais. Kiekvienos miškų urėdijos miškų tvarkymo ir naudojimo pagrindu visuomet buvo miškotvarkos projektai, paprastai rengiami dešimtmečio veiklai.
Efektyvesnei veiklai užtikrinti, miškų urėdijos buvo skirstomos į mažesnius administracinius-ūkinius vienetus - girininkijas. Vienoje miškų urėdijose vidutiniškai būdavo iki 10 girininkijų.
Girininkijos dar būdavo skaidomas į eiguvas – dar smulkesnius vienetus miškų ūkio veiklai vykdyti.
Patogesniam ūkininkavimui miškuose užtikrinti, miško masyvai skaidomi į miško kvartalus. Miško kvartalas, tai dažniausiai keturkampė miško masyvo dalis, girininkijos ribose turinti unikalų numerį. Kvartalus vieną nuo kito skiria aiškiai matomos natūralios (keliai, upės, grioviai) arba specialiai padarytos (kvartalinės proskynos) ribos. Kiekvienas miško kvartalas skaidomas į smulkesnes dalis - taksacinius miško žemės sklypus. Miško žemės taksacinį sklypą galima apibrėžti, kaip miško žemės dalį, atskiriamą nuo kitų pagal miško žemės naudmenas (medynai, miško aikštės, kirtavietės ir kt.), miško grupę ir pogrupį, miško augavietę, medyno taksacinius rodiklius.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu buvo pradėtas žemės nuosavybės atstatymo procesas. Jo metu dalis miško žemės plotų buvo gražinama teisėtiems žemės savininkams. Šiai dienai privatūs miškai sudaro apie 42 proc., o valstybinės reikšmės miškams priskiriama apie 51 proc. miškų nuo viso šalies miškų ploto.
Miškų gražinimas teisėtiems jų savininkams ir besivystančios miškų ūkio technologijos lėmė ir miškų administracinio-ūkinio suskirstymo pertvarkymą. Buvo atsisakyta eiguvų, vienos girininkijos panaikinamos, kitos stambinamos, prie miškų urėdijų buvo prijungti savo atskiras administracines ribas turėję ir miško ūkinę veiklą vykdę nacionaliniai parkai.
Šios pertvarkos atsiliepė miško kvartalų numeracijai. Po girininkijų ribų perskirstymo, vengiant, kad toje pačioje girininkijoje būtų keli miško kvartalai su tais pačiais numeriais, buvo imtasi įvairių manipuliacijų. Pavyzdžiui, prie naujai prie girininkijos prijungtų miško kvartalų numerių buvo pridedamas 100 ar 1000 ir taip buvo būdavo gaunamas naujas unikalus kvartalo numeris tos girininkijos ribose. Taip miško kvartalų numeracija gavosi gana padrika ir nenuosekli. Girininkijose atsirado kelia šimtiniai ir daugiatūkstantiniai miško kvartalai, nors realiai jų būdavo vos apie 100 vnt.
2018 m. vykdant valstybinių įmonių valstybinių miškų urėdijų pertvarką, visos tuo metu veikusios 42 miškų urėdijos buvo sujungtos į vieną Valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdiją prie Aplinkos ministerijos. Atsirado nauji 26 administraciniai-ūkiniai vienetai – regioniniai padaliniai. Kai kuriuos iš jų sudaro apjungtos 2-3 anksčiau veikusios miškų urėdijos.
Po regioninių padalinių suformavimo 2022 m., siekiant efektyvesnio miškų valdymo ir tvarkymo, buvo pertvarkytos ir girininkijos. Iš daugiau nei 300 girininkijų buvo suformuotos 192 girininkijos. Nepriklausomai nuo miško nuosavybės formos, tuo pačiu metu buvo pakeista ir visų miško kvartalų numeracija, kiekvienos girininkijos kvartalus sunumeruojant eilės tvarka.
Girininkijų pertvarkos ir miško kvartalų numeracijos pakeitimo duomenys buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.
Reikia pripažinti, kad girininkijų pertvarkymas ir miško kvartalų numeracijos pakeitimas be savo privalumų turėjo ir neigiamų pasekmių. Privačių miškų savininkai rengėsi vidinės miškotvarkos projektus pagal ankstesnę girininkijų struktūrą ir miško kvartalų numeraciją, kuri buvo naudojama sudarant sutartis dėl miško ūkinių priemonių (miško atkūrimo, tarpinio ir pagrindinio naudojimo kirtimų ir kt.) su privačiomis rangovų įmonėmis. Buvo nelengva susigaudyti pokyčiuose siekiant gauti leidimus kirsti mišką. Dėl to, Valstybinė miškų tarnyba, kaip Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytoja, parengė visą eilę priemonių padėjusių išspręsti kilusias problemas. Buvo parengtas ir nemokamai platinamas miškų adresyno keitiklis, kuriame susieta ankstesnė girininkijų ir miško kvartalų numeracija su nauja, nemokamai platinami šios informacijos geografiniai vektoriniai duomenys, naujai ir senai girininkijų ir miško kvartalų numeracijos informacijai pritaikytas leidimų kirsti išdavimo sistemos funkcionalumas. Valstybinės miškų tarnybos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapių internetinėse prieigose „MGIS“ (neregistruotiems vartotojams) ir „VMTGIS“ (registruotiems vartotojams) teikia miškų informacija pagal senąją ir naująją girininkijų ir miško kvartalų numeracijos informaciją. Tokiu pat būdu informacija teikiama ir Lietuvos erdvinės informacijos portale „Geoportal.lt“.
Siekiant ateityje išvengti miškų ūkinės veiklos sutrikdymų dėl miškų administracinių- ūkinių vienetų ir miško kvartalų numeracijos pokyčių, Aplinkos ministro pavedimu inicijuotas naujos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro objektų (miško žemės taksacinių sklypų) identifikavimo, nesiejant su girininkijų ribomis, koncepcijos parengimas. Šios koncepcijos parengimui yra sudaryta grupė iš Valstybinės miškų tarnybos specialistų, privataus miškų sektoriaus ir mokslo institucijų atstovų. Parengta koncepcija turės būti pateikta Aplinkos ministerijai iki š. m. gruodžio 1 d.