Miško pažinimo kelias: nuo sodinuko iki „lazdynų eros“
Kovo 27 d. Dubravos miške įvyko edukacija „Kaip stebime miškus: nuo sodinuko iki „lazdynų eros“, kurią organizavo Valstybinė miškų tarnyba. Šio susitikimo metu dalyviai aplankė keturis objektus, kuriuose susipažino su miško medžių selekcijos objektais, intensyvios miško būklės stebėsena, nacionalinės miškų inventorizacijos darbų metodika.
Valstybinės miškų tarnybos specialistai edukacijos metu aptars miškų sanitarinę situaciją, taip pat supažindins su Dubravos rezervatinės apyrubės lazdynų ir šermukšnių karalyste.
Pirmame objekte, kuriame pristatyti miško medžių klonų rinkiniai ir kontroliuojamų kryžminimų stacionaras, savo žiniomis dalijosi Valstybinės miškų tarnybos Genetinių išteklių skyriaus vedėjas Darius Raudonis ir Valstybinės miškų urėdijos specialistas Valmantas Kundrotas. Jie supažindino dalyvius su genetiškai vertingiausių eglės medžių klonų rinkiniais bei selekcijos svarba miškų ateičiai.
Antrajame objekte apie tarptautinę ICP Forests programą ir intensyvų miškų monitoringą kalbėjo dr. Vidas Stakėnas ir dr. Povilas Žemaitis iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC). Jie pristatė, kaip Lietuvoje atliekami miško ekosistemų stebėjimai, siekiant įvertinti oro taršos ir kitų veiksnių poveikį miškų būklei.
Trečiajame objekte dalyviai susipažino su miško atkūrimo eiga po žuvusių eglynų. Atrankinės statistinės miškų inventorizacijos sistemą, Dubravos miško ir stebimo medyno istoriją pristatė Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas kartu su kitais skyriaus specialistais.
Ketvirtajame objekte dalyviai susipažino su nuo 1958 metų kirtimų neliestu mišku Dubravos rezervatinėje apyrubėje, galėjo įvertinti savaiminį žuvusio eglyno atsikūrimą po lazdynų danga. Apie Lietuvos miškų sanitarinę būklę ir natūralią medynų kaitą pasakojo Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos specialistas Sigitas Mikalauskas. Čia aptarta, kaip miškai reaguoja į kenkėjų poveikį ir klimato sąlygų pokyčius, kai nevykdomi aktyvūs tvarkymo veiksmai.
Edukacijos metu dalyviai iš arti susipažino su praktiniais ir moksliniais miškininkystės aspektais – nuo medžių dauginimo ir genetinių tyrimų iki miško ekosistemų stebėjimo bei atkūrimo. Tai leido ne tik pagilinti supratimą apie miškų tvarkymą, bet ir įvertinti, kaip siekiama išsaugoti jų tvarumą bei prisitaikymą prie besikeičiančios aplinkos.
Edukaciją užbaigėme jaukiu aptarimu prie laužo – dalinomės įspūdžiais, klausimais bei pokalbiais.
Ačiū visiems dalyvavusiems!
