Dalyvavome tarptautiniame renginyje miško medžių sėklų ruošai aptarti
Š. m. balandžio 24-25 d. Valstybinės miškų tarnybos atstovės – Miško genetinių išteklių skyriaus patarėja Jūratė Laukineitienė ir vyriausioji specialistė Milda Masiulytė dalyvavo Švedijos Upsalos mieste vykusiame Europos Komisijos Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų darbo grupės Miško dauginamosios medžiagos sekcijos posėdyje, kuris buvo skirtas keičiamo miško dauginamosios medžiagos reglamentavimo klausimams aptarti.
Pirmąją renginio dieną dalyviai vyko į bandomuosius želdinius, plantacijas ir medynus susipažinti su Švedijoje vykdomais tyrimais, antrąją – svarstė reglamento priedų tekstą. Kiekviena valstybė narė galėjo išreikšti savo nuomonę siūlomo teksto pritarimui ar keitimui.
Pasak J. Laukineitienės, daug diskusijų sukėlė miško medžių rūšių vaisių ir sėklų siuntoms taikomi reikalavimai. Vienas iš jų, jog vaisių ir sėklų siuntos grynumas turi būti 99 proc. t. y. sėklų siuntoje 99 proc. sėklų turi būti tik tam tikros rūšies ir iki 1 proc. kitų rūšių sėklų. Vokietijos ir Švedijos ekspertai pabrėžė, jog tokios aukšto grynumo procento kai kurioms medžių rūšims neįmanoma pasiekti, nes pvz. yra ąžuolynų, kuriuos sudaro mišrūs paprastojo ir bekočio ąžuolo medynai. Ekspertai mano, jog aukštas rūšies grynumo procentas svarbus tik sėklų siuntoms, iš kurių ateityje bus auginami sėjinukai konteineriuose.
Taip pat daug dėmesio sulaukė miško dauginamosios medžiagos pagrindinis kilmės sertifikatas (toliau – Kilmės sertifikatas). Šiuo metu naudojami trys Kilmės sertifikato modeliai, skirti miško dauginamajai medžiagai, gautai iš sėklų šaltinių ir medynų, sėklinių plantacijų arba šeimos (-ų) tėvų bei klonų ir klonų rinkinių. Posėdyje buvo keliamas klausimas, ar reikalingas ketvirtas Kilmės sertifikato modelis miško dauginamai medžiagai, gautai iš sėklų siuntų mišinių. Šalys narės pasisakė prieš papildomą Kilmės sertifikato modelį ir pateikė siūlymus, kokiais duomenimis reikėtų papildyti esamus tris modelius.
Švedijos patirtis
Švedijoje selekcinės ir kryžminimo programos pradėtos vykdyti devyniolikto amžiaus trisdešimtajame dešimtmetyje. Švedijos miškų tyrimų institutas (AB Skogforsk - Forestry Research Institute of Sweden) vykdo visas miško medžių selekcijos programas. Didžiausias dėmesys skiriamas paprastosios pušies, paprastosios eglės, beržo, maumedžio ir suktaspyglės pušies selekcinėms programoms. Taip pat vykdomos paprastojo ąžuolo, paprastojo buko, didžiosios pocūgės, sitkinės eglės, tuopos, hibridinės drebulės selekcinės programos. Selekcija vykdoma ne tik geresniam prisitaikymui prie klimato ir medienos prieaugiui, bet ir siekiant padidinti medžių atsparumą ligoms ir kenkėjams, kurie daro poveikį medžių gyvybingumui ir medienos kokybei.
Švedijos miškingumas 68 proc. tai yra 28 mln. ha miško ploto. 51 proc. priklauso privatiems asmenims, 25 proc. privačioms kompanijoms, 17 proc. valstybiniai miškai ir 7 proc. kitiems savininkams. Pagrindinės medžių rūšys paprastoji pušis, paprastoji eglė, karpotasis beržas, europinis ir hibridinis maumedis, sitkinė eglė, paprastasis ąžuolas, juodalksnis ir suktaspyglė pušis. Sėklų ruoša dominuoja sėkliniuose objektuose kurių kilmės kategorija atitinka kilmės reikalavimus ir išbandyta. Švedijoje viso įkurta 151 sėklinė plantacija, iš jų 71 paprastosios pušies (viso užima 910,75 ha) ir 37 paprastosios eglės (viso užima 443,5 ha) plantacijų. 2021-2023 m. vidutiniškai paruošta 4003 kg paprastosios pušies ir 3529 kg paprastosios eglės sėklų, iš lapuočių daugiausiai paruošta paprastojo ąžuolo gilių – 1550 kg. Švedijos medelynuose kasmet realizacijai išauginama vidutiniškai 432 mln. sodmenų. Į šalį įsivežama apie 59 mln. sodmenų, 63 proc. iš Šiaurės ir Baltijos šalių ir 37 proc. iš kitų Europos šalių. Iš Šiaurės ir Baltijos šalių įvežamų sodmenų 65 proc. sudaro paprastosios eglės, 21 proc. paprastosios pušies ir 14 proc. kitų medžių rūšių sodmenys.
Per metus Švedijoje išauginama vidutiniškai po 200 mln. paprastosios pušies ir paprastosios eglės sėjinukų. Šiandien beveik visi paprastosios pušies sodmenys išauginami iš sėklinėse miško medžių plantacijose paruoštų sėklų, o paprastosios eglės tokių sodmenų apie 82 proc. Tuo tarpu Lietuvoje 2020 - 2023 m. iš plantacinių sėklų vidutiniškai išauginta 78 proc. paprastosios pušies ir 61 proc. paprastosios eglės sodmenų. Su kiekvienais metais Lietuvoje sėklinėse plantacijose surenkamų sėklų kiekis didėja.
Planuose – medžių klonavimas
Nuo 2027 m. Švedijoje veiklą vykdančios penkios privačios įmonės kartu planuoja pradėti bendrą veiklą – miško medžių klonų dauginimą somatinės embriogenezės metodu t. y. dirbtinis procesas, kurio metu augalas arba embrionas gaunamas iš vienos somatinės ląstelės. Naudojantis šiuo metodu išnaudojami visi selekcijos programų privalumai. Klonų dauginimas somatinės embriogenezės metodu leidžia išlaikyti stabilų sodmenų išauginimą net esant sėklų trūkumui, padeda išsaugoti turimas mažas ir vertingas sėklų siuntas. Plantacijoje gauti pirmas sėklas trunka apie 15 m., o somatinės embriogenezės būdu išauginta MDM dar tais pačiais metais gali būti sodinama miške.
Sodintojo vadovas
Švedijoje, remiantis selekciniais, klimato kaitos ir kitais moksliniais tyrimais, buvo sukurta Sodintojo vadovo sistema, kurios tikslas aiškiai ir greitai nustatyti, kokios kilmės turimos paprastosios pušies sėklos ir iš jų išauginti sodmenys labiausiai tinkami sodinti pasirinktuose plotuose. Mažiems naudotojams skirtas Sodintojo vadovas padeda nustatyti ir teikia pasiūlymus, kokios kilmės MDM geriausia įsigyti jų miško ploto atkūrimui ir reitinguoja esamas prekyboje sėklas pagal numatomą išauginti medienos tūrį per rotacijos laikotarpį. Tuo tarpu didžiosioms miškininkystės įmonėms kaip AB „Stora Enso“ Sodintojo vadovo optimizavimo įrankis padeda nustatyti kokios kilmės sėklas geriausia naudoti atkuriant jų miškų plotus. Taip pat pateikia skaičiavimus kurie numato reikiamą tam tikros kilmės sėklų kiekį, reikiamą išauginti sodmenų kiekį ir numatomą išauginti medienos tūrį galutinei produkcijai. Įrankis taip pat leidžia palyginti skirtingos kilmės MDM numatomą išauginti medienos tūrį ir įvertinti galimą pelną ar nuostolį jei pasodinami netinkami sodmenys. Ši sistema puikiai atspindi naujo rengiamo reglamento nuostatą, jog profesionalus veiklos vykdytojas privalo pateikti visą būtiną informaciją pirkėjui apie miško dauginamosios medžiagos tinkamumą esamoms ir numatomoms būsimoms klimato ir ekologinėms sąlygoms.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.