Miškai ir jų būklės pokyčiai apskaitomi nuolat
Dažnai viešojoje erdvėje paskelbiami vaizdai apie miškuose vykdomus kirtimus ar kirtavietes, teigiant, jog nevykdoma kirtimų kontrolė, kirtimai neapskaitomi ir t. t. Kartais teigiama, kad informacija apie įvykdytus kirtimus Miškų valstybės kadastre neatnaujinama daugelį metų. Valstybinė miškų tarnyba informuoja, kad kirtimai apskaitomi nuolat.
Kirtimų apskaitą šalies ir jos regionų lygiu vykdo Nacionalinė miškų inventorizacija, kuri Miškų įstatyme apibrėžiama kaip Valstybinė miškų inventorizacija atrankos metodu. Pats terminas „atrankos metodu“ nusako jos pobūdį – ji vykdoma visoje šalies teritorijoje išdėstytuose apskaitos objektuose – pastoviuose apskaitos bareliuose. Šiuose 500 m2 objektuose išmatuoti ir kartografuoti visi medžiai, juos kas 5 metai aplankant ir permatuojant. Daugiau nei 16 tūkst. apskaitos objektų užtikrina pakankamą matavimų tikslumą šalies lygiu.
Siekiant užtikrinti matavimų objektyvumą, bareliuose nepaliekama jokių išskirtinių ženklų. Matavimų metu iškirsti medžiai registruojami – užfiksuojamas jų tūris prieš kirtimą, identifikuojamas kirtimų būdas ir jų senumas. Šie duomenys leidžia vertinti kirtimų apimtis ne tik šalies miškuose, bet ir kitose naudmenose. Matavimų rezultatai skelbiami kasmetiniame Miškų ūkio statistikos leidinyje, o nuo 2024 metų ir kasmetinėje Valstybinėje miškų apskaitoje (4-as VMA skyrius).
Valstybinė miškų tarnyba (VMT) inovatyviais metodais analizuoja vykdytų plynų miško kirtimų plotus. Jie identifikuoti tris kartus 2019, 2020 ir 2024 metais. Identifikavimas vykdomas dešifruojant žemės dangos vaizdus, gautus iš dirbtinių žemės palydovų. Informacija apie 2020 m. atliktus darbus pateikta VMT svetainės naujienose. Duomenys apie nuotoliniais metodais identifikuotus 2020 m. plynai iškirstų miško plotų poligonus viešai prieinami svetainės esančiame miškų žemėlapyje.
Inovatyviais metodais identifikuoti kirtimų poveikį medžių lajų pokyčiams pasirengusi ir Europos Komisija (rengiamas Miškų monitoringo reglamentas). Jos 2024 metų pabaigoje organizuotame susirinkime Miuncheno technikos universiteto profesorius Cornelius Senf pristatė pranešimą “Monitoring disturbances across Europe‘s forests”, kurio metu demonstravo palydovinių nuotraukų panaudojimo galimybes (paveikslas).
Kirtavietės, kuriose kirtimus vykdo Valstybinių miškų urėdija (VMU), yra įtraukiamos į Miškų valstybės kadastrą ir nuolat atnaujinamos. Dalis kirtaviečių, esančių privačiuose miškuose, nėra operatyviai įtraukiamos į Miškų valstybės kadastrą. Priežastis – teisės aktai neįpareigoja ūkinę veiklą vykdančiųjų deklaruoti apie įvykdytas ūkines priemones. Jei šis deklaravimas būtų privalomas, duomenys kadastre būtų atnaujinami greičiau.
Kita dalis privačių miško savininkų atnaujina Miškų valstybės kadastro duomenis, pasinaudodami taikoma Kadastro duomenų atnaujinimo procedūra. Tačiau, kaip aprašyta aukščiau, Miškų valstybės kadastro duomenys nėra pagrindinis informacijos apie ūkinę veiklą šalies miškuose šaltinis. Tam tarnauja Nacionalinė miškų inventorizacija.
Įtraukimo į Miškų valstybės kadastrą procesui tobulinti Valstybinė miškų tarnyba mato naujas papildomas galimybes ir siūlo jas realizuoti plečiant 2024 m. pradėjusios veikti naujos Leidimų kirsti mišką posistemės funkcionalumą – sukuriant deklaravimo po atliktos ūkinės veiklos funkcionalumą arba įteisinant duomenų atnaujinimą kirtaviečių dešifravimo pagrindu. Šiuo metu Leidimų kirsti mišką posistemėje vykdomi projektavimo darbai, kurie atvers galimybes derinti ir tvirtinti privačių miškų vidinės miškotvarkos projektus, jų inventorizacijos duomenis pateikti Miškų valstybės kadastrui bei sudarys prielaidas deklaruoti apie atliktas ūkines priemones.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri įgyvendina valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.
Nuotraukose – miškų inventorizacijos matavimų momentai.
