Miškininkystės profesoriaus A. Kuliešio pastebėjimai apie miškų būklę Lietuvoje
2024-01-15 portale LRT.LT buvo paskelbtas miškininkystės profesoriaus habil. dr. A. Kuliešio straipsnis „Andrius Kuliešis. Kas naikina Lietuvos miškus? (atsakymas Neringai Tumėnaitei)“, kuriame profesorius pateikia daug faktinės medžiagos apie Lietuvos miškus.
Straipsnyje profesorius pastebi, jog pagal Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) globalinės miškų apskaitos 2020 m. duomenis, pasaulyje 1990–2020 metais miškų plotas visumoje sumažėjo 178 mln. ha. Daugiausia miškų per 30 metų sumažėjo Pietų Amerikoje ir Afrikoje – 235 mln. ha. Azijoje ir Europoje miškų plotas per 30 metų padidėjo atitinkamai 36 ir 23 mln. ha.
Lietuvoje miškų plotai didėja nuo 1948 metų (1 pav.). 1948–1990 metais Lietuvos miškų plotas kasmet didėjo vidutiniškai po 15,7 tūkst. ha, 1990–2020 metais – po 8,5 tūkst. ha, nuo 1948 m. Lietuvos miškų plotas padidėjo nuo 1,3 iki 2,2 mln. ha – 1,7 karto. Miškininkai išnaudoja visas galimybes miškų plotams didinti.
Pasak autoriaus, dėl labai riboto laisvų žemės plotų pasipildymo pastaraisiais metais, miško plotų plėtros tempai mažėja, Lietuvos miškingumui (33,8 proc.) viršijus vidutinį pasaulio miškingumą (31 proc.). Šie duomenys rodo, jog Lietuvoje nėra jokio miškų naikinimo.
Antras svarbus dalykas, atsižvelgiant į globalias miškų plotų kaitos tendencijas, jų poveikį klimato kaitai, labai svarbu suprasti ir priimti teisingus sprendimus dėl medienos apsirūpinimo krašto reikmėms iš savų miškų, tausojant regionų, kuriuose miškingumas mažėja neretai ir dėl objektyvių priežasčių, miškus.
Miškas ir klimato kaita
Autorius pabrėžia, kad gamta, miškai, be abejonės, yra neatsiejama planetos dalis, kartu labai svarbi ir visame klimato kaitos procese. Miškai buvo ir išliks labai svarbus išteklius žmogaus poreikiams tenkinti, taip pat ir klimato kaitos švelninimui (2 pav.).
Pasak jo, svarbu suprasti ir įgyvendinti nuostatas, jog miškai, ir ne bet kokie, tik našūs ir tvarūs, intensyviai ūkininkaujami, yra galingas veiksnys švelninant klimato kaitą. Tik našūs ir tvarūs miškai gali maksimaliai absorbuoti atmosferos CO2 (3, 4, 5 pav.), tik tokiuose medynuose gali būti išauginta aukštos kokybės mediena (5 pav.). Tik tokia mediena panaudota ilgalaikio naudojimo produktuose (statybinėse konstrukcijose, balduose) gali užtikrinti ilgalaikį atmosferos CO2 užrakinimą.
Šiandien žmogus išmoko iš medienos, kaip neribotais kiekiais atkuriamos, o ne iškastinės, žaliavos pagaminti gausybę įvairiausių naudingų vartojimo produktų. Sąmoninga, išsilavinusi visuomenė, o ne miško augintojas ar medienos perdirbėjas, apsprendžia miško auginimo ir vartojimo mastą, įvertindamas ir atsižvelgdamas į atitinkamų veiklų paliekamą anglies pėdsaką.
Pagrindinių medienos produktų sunaudojimo pastaraisiais metais analizė rodo, jog Lietuva yra medieną importuojanti šalis, todėl, atsižvelgiant į augantį medienos produktams poreikį, svarbu didinti ir išauginamos medienos kiekį tiek esamuose miškuose, intensyvinant juose ūkininkavimą, tiek įveisiant naujus.
Saugomų teritorijų miškuose problemos
Kalbėdamas apie kirtimų saugomose teritorijose apribojimus, profesorius sako, kad iš tiesų ir šiandien yra pakankamai draudimų ir ribojimų ne tik saugomose teritorijose, bet ir ypač vertinguose gamtiniuose objektuose. Pagal dabartinę nacionalinių ir regioninių parkų steigimo koncepciją yra priimta, jog juose turi sutilpti trys zonos: ekosistemų apsaugos, rekreacinė ir ūkinė.
Suprantama, jog ūkinėje zonoje turėtų būti taikomi gamtai artimi miškininkavimo metodai, tačiau siūlymas nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose atsisakyti iš viso kirtimų, o tuo pačiu ir ūkininkavimo, dėl daugelio priežasčių nėra pagrįstas. Pakanka pavyzdžių, kaip formuojasi neūkininkaujami medynai pirmos grupės miškuose. Lankytojai mieliau renkasi sutvarkytus, bet ne užšlamštintus miškus, nebent juose pakloti patogūs takai (pavyzdžiui, Dubravos rezervatinėje apyrubėje).
Dėl objektyvių priežasčių Lietuvoje neturime žmogaus ūkinės veiklos neliestų miškų, dabartiniai I-os grupės miškai taps tokiais, kai iš žmogaus atminties išdils ūkininkavimo juose pėdsakai, o jų vietoje savaime atsikurs ir susiformuos visiškai natūraliai iš vietinių medžių rūšių nauji medynai (6 pav.).
Lietuvos miškuose neturime ir sengirių, bent jau ženklesnio, kelių dešimčių ha ploto. Išlikę nedideli ploteliai ar tik jų fragmentai, pavieniai medžiai. Visiems šiems poreikiams tenkinti pakaktų patikslinti nacionalinių ir regioninių parkų zonavimą, išskirti juose daugiau I-os grupės miškų, suformuoti būsimų sengirių teritorijas, pirmoje eilėje tam panaudojant antros grupės miškus. III-IV grupės miškai liktų ir toliau kaip ūkiniai, taikant gamtai artimus miškininkavimo metodus.
Miškų kirtimus lemia medienos vartotojas
Pasak profesoriaus, medienos paruošų apimtis galimybių ribose, kainas rinkos sąlygomis diktuoja rinka. Mediena, jos produktai naudojami kasdien, kasmet tolygiai, todėl ir kirtimai turi būti tolygūs, pagal darnaus ūkio principinę nuostatą, užtikrinantys daugybę dabartinės ir ateinančių kartų poreikių. Tolygaus nenutrūkstamo miško naudojimo principas yra kertinis visoje Lietuvos miškininkavimo sistemoje ir neturėtų užleisti vietos niekuo nepagrįstiems sprendimams, spaudimui iš šalies.
Augantis medis taip pat turi optimalų auginimo laiką, per kurį atskiro medžio, medyno mediena pasiekia optimalius kiekybinius ir kokybinius parametrus. Ignoravimas šių nuostatų neišvengiamai atneš savininkui, visuomenei ekonominius, ekologinius ir rekreacinius praradimus.
Medienos prieaugio ir miško naudojimo raida Lietuvoje ir svetur
Profesoriaus nuomone, nuolatinė, nepelnyta miško ūkinės veiklos kritika, reikalavimai nevykdyti sanitarinių miško kirtimų, riboti miškininkystės veiklą, kirtimus dar neįteisintose saugomose teritorijose, atskirų miškininkų klaidų sureikšminimas, jų hiperbolizavimas negalėjo nesukelti neigiamų pasekmių, kurios yra fiksuojamos reguliariai vykdant šalies miškų monitoringą nacionalinės miškų inventorizacijos metu (7 pav.).
Vienas iš medynų auginimo, ūkinės veiklos efektyvumo, taip pat medynų tvarumo rodiklių yra žuvusių dėl įvairiausių priežasčių medžių tūris, dar įvardijamas kaip miško auginimo nuostoliai (natural losses) (8 pav.). FAO TBFRA 2000 apskaitoje šis rodiklis, išreikštas procentais nuo bendrojo tūrio prieaugio Europos miškuose prilygo 8,7 proc., labai intensyviai ugdomuose Skandinavijos miškuose – neviršijo 7 proc., Lietuvoje ir Latvijoje – 20 proc., o Rusijoje ir Baltarusijoje – 27 ir 33 proc. 2007-2017 m. laikotarpyje Lietuvos miškuose buvo fiksuojamas žuvusių medžių tūrio dalies prieaugyje mažėjimas iki 18 proc., kai pastaraisiais 2017–2023 metais išaugo iki 23 proc. (8 pav.).
Prof. A. Kuliešis sako, jog, užsitęsus dabartinei miškininkavimo praktikai, miškų užšlamštinimas, o kartu ir miško auginimo nuostoliai didės.
Kitas medynų tvarumo rodiklis yra medynų vidutinis amžius. Pastoviai rotuojamuose (reguliariai atkuriamuose) atitinkamos medžių rūšies ūkinių miškų medynuose vidutinis amžius turėtų būti stabilus, artimas pusei nagrinėjamos medžių rūšies medynų auginimo trukmės. Siekiant pušynų senėjimo, nesiskaitant su priemonėmis, ignoruojant tolygaus miško naudojimo principus ūkiniuose miškuose, jau du dešimtmečius yra stebimas ryškiausias iš visų medžių rūšių – pušynų vidutinio amžiaus didėjimas (nuo 60 iki 71 metų visuose pušynuose, nuo 65 iki 75 metų valstybinės reikšmės miškų pušynuose) ir jau 10 metų besitęsiantis bendrojo tūrio prieaugio mažėjimas (7 pav.), ateityje apspręsiantis miško auginimo nuostolių didėjimą, tūrio prieaugio kaupimo ir atitinkamai miško naudojimo išteklių mažėjimą.
Maksimali iškertamo augančių medžių stiebų tūrio reikšmė (10,11 mln. m3) Lietuvos miškuose, pasiekta 2017 metais, niekada neviršijo pusės bendrojo tūrio prieaugio. 2023 metais iškirstas medžių stiebų tūris sumažėjo iki 9,82 mln. m3.
Profesorius sako, jog miškininkystę Lietuvoje tikslinga intensyvinti. Trumpa Lietuvos miškų plotų, prieaugių, iškertamo tūrio raidos apžvalga rodo, jog Lietuvos miškai nėra naikinami. Informacinio triukšmo apie Lietuvos miškus pasekmė – mažėjantis miškininkavimo intensyvumas, didėjantys miško auginimo nuostoliai, miškų užšlamštinimas.