Miškininkai, gamtininkai ir žaliosios politikos atstovai diskutavo apie saugomų miškų plėtros galimybes

Data

2022 08 02

Įvertinimas
1
DSC_9142.JPG

Miškai ir biologinė įvairovė juose vystosi daug geriau kai jie yra tvarkomi, nei kai yra palikti augti savaime. Tokią apibendrinančią išvadą apie požiūrį į miškų tvarkymą pateikė miškininkystės profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Andrius Kuliešis bei Valstybinės miškų tarnybos specialistai susitikime su Žaliosios politikos instituto ir Vilniaus bei Vytauto Didžiojo universitetų gamtininkais dėl galimybių plėsti saugomas teritorijas ir dėl medynų raidos ūkininkaujamuose ir neūkininkaujamuose miškuose.

Susitikimas buvo organizuotas VŠĮ „Žaliosios politikos institutas“ iniciatyva, siekiant apžiūrėti saugomus miškus, išsiaiškinti jų savaiminio augimo padarinius ir apsikeisti nuomonėmis dėl saugomų teritorijų plėtros. Jame dalyvavo miškininkystės profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Andrius Kuliešis, VŠĮ „Žaliosios politikos institutas“ direktorius Remigijus Lapinskas, direktoriaus pavaduotoja Ieva Budraitė, miškotyros specialistas Valerijus Laukaitis, Vilniaus universiteto docentai – Filomena Kavoliūtė ir Ričardas Skorupskas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gediminas Brazaitis, Valstybinės miškų tarnybos bei Valstybinių miškų urėdijos atstovai.

Renginys vyko Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninio padalinio rezervatinės apyrubės teritorijoje, kurioje greta vienas kito auga tvarkomas ir savaime augantis miškai. Čia buvo galima vaizdžiai pamatyti miškų skirtumus, kaip atrodo žmogaus tvarkomas ir kuo pavirsta netvarkomas miškas.

Valstybinės miškų tarnybos Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas paminėjo, jog medienos prieaugis netvarkomuose miškuose lėtėja, skurdesnė tampa jų rūšinė sudėtis, lėtėja anglies kaupimo tempai ir miškai pamažu tampa sunkiai praeinamais brūzgynais. Pasak jo, apyrubėje daugiau nei penkis dešimtmečius auga žmogaus neliečiamas miškas. Per tuos metus čia tik kaupėsi sausuoliai, vėjalaužos, vėjavartos, susidarė sąlygos medžių kenkėjams bei grybinėms ligoms išplisti. Nekontroliuojamas kenkėjų plitimas rezervate neigiamai įtakojo aplinkinių eglynų sanitarinę būklę. Apskritai 1993–1997 metais dėl šių priežasčių visame Dubravos miške žuvo apie trečdalis eglynų.

Be to, apyrubėje vyksta ūkininkaujamuose miškuose nepageidaujama apaugusių medynų plotų kaita krūmynais, lazdynynais. Atrankinių matavimų duomenimis, kasmet prarandamas apie 1 proc. medynų plotas. Tai, savo ruožtu, dar labiau pablogina prieaugio balansą.

Prof. A. Kuliešis paminėjo, jog, siekiant geriau panaudoti miškus klimato kaitai švelninti, privalome didinti miškų produktyvumą, siekti tolygios medynų amžiaus klasių struktūros, didinti medynų tvarumą, formuoti tinkamos rūšinės sudėties ir tankumo medynus ankstyvame amžiuje, plėsti tyrimus, užtikrinančius objektyvų absorbuotos medžiuose anglies balanso įvertinimą bei leidžiančius efektyviai sandėliuoti absorbuotą iš atmosferos CO2.

Susitikimo dalyviai apsikeitė nuomonėmis dėl savaime augančių miškų panaudojimo turizmo tikslams, saugomų miškų plėtros tikslingumo.

Vėliau susitikimo dalyviai vyko į Punios šilą, kuriame apžiūrėjo naujai įsteigtą rezervatą ir kinivarpų bei vėjų pažeistus medynus.