Lietuvos žalieji milžinai: nuo legendų iki statistikos
Lietuva gali didžiuotis ne tik pavieniais gamtos galiūnais, bet ir gausiu stambių medžių sluoksniu savo miškuose. Tarp žymiausių milžinų – pusantro tūkstantmečio sulaukęs Stelmužės ąžuolas Zarasų rajone, 300–500 metų „Motinėlė“ liepa Kauno rajone, įspūdingo dydžio Rumšiškių miško pušis Kaišiadorių rajone ir aukščiausia mūsų krašto eglė – Renavo eglė Mažeikių rajone. Šie keturi medžiai yra gyvi paminklai, tačiau jie tėra simbolinė mūsų žaliojo paveldo viršūnė.
Norint suvokti tikrąjį stambių medžių mastą Lietuvoje, reikia pažvelgti į Nacionalinės miškų inventorizacijos (NMI) duomenis. Jau daugiau kaip du dešimtmečius miškai stebimi daugiau nei 16 tūkst. nuolatinio stebėjimo barelių – tai 500 m² matavimo plotai, kuriuose atliekami periodiniai matavimai, fiksuojant kiekvieno medžio augimą ar žūtį. Šis metodas leidžia matyti ilgalaikes tendencijas ir vertinti, kaip kinta stambių medžių gausa.
1 pav. Stambių medžių skaičiaus kaita pagal miškų grupes
2 pav. Stambių medžių skaičiaus kaita pagal miškų grupes
Pagal europinį supratimą, stambiais laikomi medžiai, kurių skersmuo krūtinės aukštyje viršija 40 arba 60 cm. Lietuvoje tokių medžių daugėja, bet pokyčiai nėra vienodi visose miškų grupėse. 2002–2024 m. stebėjimai rodo, kad ūkinės paskirties miškuose stambių medžių atsiranda vis daugiau dėl planingos miškininkystės ir atsodintų medynų brendimo. Tuo tarpu saugomuose ir rekreaciniuose miškuose augimo tempai lėtesni, nes ten jau anksčiau buvo didelė stambių medžių koncentracija.
3 pav. Stambių medžių skaičiaus kaita 2002-2024 metais
4 pav. Stambių medžių skaičiaus kaita 2002-2024 metais
Ši statistika rodo, kad Lietuva turi ne tik pavienius rekordininkus, bet ir nuosekliai augantį stambių medžių skaičių.
Daugiau informacijos apie stambius medžius ir kitos oficialios statistikos apie miškus galite rasti čia.
Nuotr.:
- Stelmužės ąžuolas,
- Rumšiškių pušis,
- Liepa „Motinėlė",
- Renavo elgė.
