Lietuvos tvaraus miškų naudojimo koncepcija pristatyta Lietuvos bioekonomikos inovacijų ir verslo plėtros forume
Vytauto Didžiojo universitetas, bendradarbiaudamas su asociacija „LithuaniaBIO“, klasteriu „AgriFood Lithuania DIH“ ir kitais partneriais, š. m. rugsėjo 27 d. surengė Lietuvos bioekonomikos inovacijų ir verslo plėtros forumą. Jo metu buvo aptariamos į bioekonomikos plėtrą orientuotos Lietuvos valstybinių institucijų iniciatyvos ir diskutuojama su verslo, mokslo ir valstybinio sektoriaus atstovais, kaip atverti bioekonomikos inovacijų ir verslo plėtros potencialą Lietuvoje.
Lietuvos miškų išteklius ir jų panaudojimo galimybes vystant žaliąją bioekonomiką pristatė Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas dr. Albertas Kasperavičius. Prelegentas parodė, kad tvaraus miškų naudojimo koncepcija numato ištisą uždarą miškų naudojimo ciklą nuo miško pasodinimo iki jo naudojimo įvairių medienos produktų gamybai. Dr. A, Kasperavičius akcentavo, kad būtent miškai yra tar organizmas, kuris savyje kaupia anglį ir taip prisideda prie klimato kaitos švelninimo. Anglis medienoje yra „užrakinama“ ir tokia vėliau išlieka mūsų buityje naudojamuose iš medienos pagamintuose produktuose.
Pasak A. Kasperavičiaus, Lietuvos miškai yra naudojami išties tvariai. Iš viso, Lietuvoje miškų plotas apima 2,2 mln. hektarų (apie 33,8 proc. šalies teritorijos). Kasmet plynai kertama tik iki 20 tūkst. ha plote, o tai sudaro mažiau nei 1 proc. visų miškų. Plynaisiais kirtimais iškirstas plotas per ne ilgiau kaip 3 metus turi būti atkurtas ir yra atkuriamas.
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, medienos tūrio prieaugis siekia ~20 mln. kub. m. kasmet. Kirtimų apimtys neviršija 60 % bendro ir 75 % grynojo medienos tūrio prieaugio.
Brandžių medynų ištekliai ir jų pokyčiai III-IV miškų grupėse naudojami tvariai (plotai padidėjo nuo 363 (2002 m.) iki 466 (2019 m.) tūkst. ha. Ateityje tikimasi tolesnio jų kiekio didėjimo dėl tinkamai suformuotų bręstančių medynų, kurie generuoja didelį medienos tūrio prieaugį. Perbrendusių medynų plotai sudaro iki 1/5 brandžių medynų ploto. Šiuo metu sudarytos geros sąlygos ne tik medienos naudojimo stabilumui ateinančiais dešimtmečiais, bet ir šios naudos augimui.
Visi šie pasiekimai yra racionalios valdymo veiklos ir moksliškai pagrįsto miškininkystės modelio taikymo per pastaruosius 50-70 metų rezultatas. Tai suteikia didelį potencialą ateityje patenkinti šalies ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos poreikius.
Dr. A. Kasperavičius akcentavo, kad miškų sektoriuje dar yra nemažai rezervų ir neišnaudotų galimybių, kuriomis reiktų pasinaudoti. Pasak jo, Lietuvoje yra dar apie 100 000 ha miškų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, tačiau kol kas šie miškai yra bešeimininkiai ir 30 metų nenaudojami šalies ūkyje (nekuriantys realios naudos). Taip pat (ypač privačiuose) miškuose yra gana dideli baltalksnynų plotai. Apie 70% jų yra subrendę (>60 000 ha) ir galėtų būti panaudoti biokuro gamybai. Jų vietose galėtų būti atkuriami vertingi aukšto produktyvumo ir efektyvesni anglies kaupimo požiūriu medynai – pušynai, eglynai, ąžuolynai.
Dar vienas rezervas – vis dar didelis apvaliosios medienos eksportas (1,4–2,0 mln. kub. m.). Atitinkamų gamybos pajėgumų sukūrimas ir šios medienos perdirbimas vietoje galėtų sukurti pridėtinę vertę ir darbo vietas šalyje. Taip pat siūloma efektyviau tvarkyti miškus, gerinti medynų struktūrą ir atsparumą, kurti teisinio tikrumo aplinką, panaudoti miškų rekreacinį potencialą ir kt.
Visos išvardytos priemonės, pasak dr. A. Kasperavičiaus, svariai prisidėtų vystant bioekonomiką Lietuvoje.
Dr. A. Kasperavičius dar akcentavo, kad duomenys apie Lietuvos miškus, kuriuos pateikia Valstybinė miškų tarnyba, yra tikslūs. Jie surenkami vykdant Nacionalinę miškų inventorizaciją, t. y. išmatuojant miškų plotus ir juose esančius medynus. Dėl to, pasak A. Kasperavičiaus, tarptautiniame kontekste, Lietuvos miškų būklė ir miškų tvarkymas yra vertinamas gerai. Lietuva yra tarpe pasaulio šalių, pasižyminčių aukštu medynų produktyvumu.
Forume taip pat buvo apžvelgtos ir Suomijos, Vokietijos, Airijos bei Latvijos bioekonomikos strategijos bei patirtis vystant inovacijomis grįstą bioekonomiką.
Dr. Alberto Kasperavičiaus pranešimą apie Lietuvos miškų potencialą kviečiame žiūrėti čia (nuo 3 valandos 55 minutės):
Renginio interneto svetainė: https://www.vdu.lt/lt/ivykiai/lietuvos-bioekonomikos-inovaciju-ir-verslo-pletros-forumas/.
Valstybinė miškų tarnyba įgyvendina valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.