Įvyko susitikimas dėl įprastų miško paukščių populiacijų stebėjimo: aptarti atlikti darbai, metodika ir tolesni žingsniai
Liepos 30 d. Valstybinės miškų tarnybos (VMT) patalpose įvyko susitikimas su Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) atstovais ir kitais suinteresuotais specialistais, skirtas aptarti įprastų miško paukščių indekso (MPI) diegimo eigą Lietuvoje. Už šio rodiklio diegimą atsakomybę prisiėmė VMT suprasdama jį, kaip svarbų gamtos atkūrimo politikos įrankį. Išnagrinėjus esamą situaciją Lietuvoje ir užsienio valstybėse VMT užsakė paslaugas jo metodiniams bei organizaciniams pagrindams sukurti ir pritaikyti nacionaliniame kontekste. Įgyvendinti šį darbą buvo patikėta LOD specialistams.
Susitikime LOD pristatė pranešimą „Įprastų miško paukščių indekso apskaičiavimo parengiamojo etapo įgyvendinimas“. Susitikimo metu diskutuota apie duomenų surinkimo metodiką, duomenų bazių kūrimo eigą, indikatorinių rūšių sąrašo sudarymą, ES Gamtos atkūrimo reglamento įgyvendinimo aspektus bei tolesnius veiksmus pagal VMT ir LOD bendradarbiavimo sutartį.
MPI – tai Europos Sąjungos Gamtos atkūrimo reglamente numatytas rodiklis, padedantis vertinti miškų ekosistemų būklę, remiantis įprastų miško paukščių rūšių gausos pokyčiais. 2025 m. Lietuvoje pradėti pirmieji šio rodiklio taikymo žingsniai.
Naujausi Europos paukščių stebėsenos duomenys rodo, kad per pastaruosius keturis dešimtmečius visoje Europoje smarkiai sumažėjo įprastų paukščių populiacijos. Pagal 2024 m. atnaujinimą, paremtą 168 paukščių rūšių stebėjimu 30 šalių per 44 metus (1980–2023), miško paukščių gausa sumažėjo 8 %, visų paukščių – 18 %, o žemės ūkio teritorijose gyvenančių rūšių – net 60 %. Šiuos rodiklius apibendrina Pan-European Common Bird Monitoring Scheme (PECBMS), prie kurios jau aktyviai prisideda daugelis Vakarų ir Vidurio Europos valstybių.
|
1 pav. Įprastų paukščių populiacijų pokyčiai Europoje 1980–2023 m.
Žemėlapyje aiškiai matyti, kad dauguma Europos šalių (pažymėtos tamsiai raudonai) jau teikia duomenis šiai sistemai, o Lietuva, kaip ir kai kurios Rytų Europos šalys, dar tik kuria šiuos pagrindus. Todėl Lietuvos įsitraukimas į įprastų miško paukščių stebėseną yra ne tik nacionalinės, bet ir visos Europos masto svarbos žingsnis. Tai suteiks galimybę objektyviai vertinti paukščių populiacijų būklę ir prisidėti prie veiksmingesnių gamtosaugos sprendimų.
Tyrimai Lietuvoje grindžiami taškine paukščių apskaita – tai standartizuota metodika, kai stebėjimai atliekami viename maždaug 9 kilometrų ilgio maršrute, kuriame išdėstyta 20 stebėjimo taškų. Kiekviename taške paukščiai registruojami lygiai penkias minutes, anksti ryte, kai jie yra aktyviausi. Kiekviename maršrute atliekamos dvi apskaitos per sezoną – balandžio ir gegužės pabaigoje bei birželio pradžioje. Miškuose svarstoma ir trečiosios apskaitos galimybė.
Pirminiame etape buvo numatyta, kad darbus vykdys apie 20 specialistų, tačiau 2025 m. pradžioje LOD pradėjo aktyvią naujų stebėtojų paiešką ir rengimą. Į projektą įsitraukė 35 paukščių stebėtojai, o po atrankos 25 iš jų paskirti vykdyti stebėseną 28 naujuose maršrutuose visoje Lietuvoje. Vietovių parinkimas atliktas naudojant GIS priemones (maps.lt, ArcGIS PRO), vengiant regionų, kuriose jau vykdomos kitos apskaitos, ir siekiant užtikrinti tolygią geografinių vietų aprėptį.
Svarbi tyrimo dalis – indikatorinių paukščių rūšių sąrašo sudarymas. Į jį įtrauktos tikros miško rūšys – paukščiai, kuriems miškas būtinas visais gyvenimo ciklo etapais, ir kurių gausa pakankama statistinei analizei. Tarp jų – paukštvanagis, įvairios meletos, geniai, zylės, musinukės, riešutinė, liputis ir kiti miškui būdingi paukščiai. Sąrašas gali būti tikslinamas, atsižvelgiant į realiai surenkamų duomenų apimtį.
|
2 pav. Didysis margasis genys. Nuotraukos autorius - M. Razauskas
Šiuo metu stebėtojai aktyviai pildo duomenų bazę, o artimiausiu metu bus parengta įvadinė ataskaita. MPI taps svarbiu gamtotvarkos rodikliu, padedančiu objektyviai įvertinti tiek miškų būklę, tiek žmogaus veiklos poveikį miško ekosistemoms.
Nuoširdžiai dėkojame visiems stebėtojams, prisidedantiems prie šio svarbaus darbo.