Gegužė – laikas, kai žydi raktažolės

Data

2022 05 09

Įvertinimas
0
Primula 'Juodukė' (autoriai Emilija ir Jonas-Evaldas Tarvidai)_kor.jpg

Gegužę sužydi viskas. Tačiau raktažolės – tai tikri pavasario šaukliai. Net 15 šių gėlių veislių Lietuvoje suteiktas Nacionalinių genetinių išteklių statusas.

Raktažolės – tai raktažolinių (Primulaceae) šeimos daugiametės, retai dvimetės šakniastiebinės gėlės. Lotyniškas jų pavadinimas yra Primula – „prima“ reiškia pirma, ula – mažybinė forma. Šios plačios genties (iš viso 600 rūšių) augalai pavasarį pražysta vieni pirmųjų. Tai pavasario šaukliai, taip pat dar vadinami auksiniais rakteliais, atidarančiais vasaros vartus.

Lietuvoje gamtoje savaime auga 2 raktažolių rūšys. Tai pavasarinė raktažolė (Primula veris) ir raktažolė pelenėlė (Primula farinosa). Pavasarinė raktažolė auga sausose, bet derlingose pievose bei saulėtuose kalvų šlaituose. Raktažolė pelenėlė – reta rūšis, paplitusi Lietuvos šiaurinėje dalyje. Ji auga drėgnose pievose, pamiškėse, šlapiuose durpiniuose dirvožemiuose.

Visoje Lietuvoje raktažolės plačiai auginti pradėtos nuo XX a. pradžios. Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose raktažolės auginamos nuo 1992 m., kai buvo įkurtas tuometinis Gėlininkystės skyrius.

Ypatingas dėmesys skiriamas Lietuvos selekcininkų sukurtų veislių kaupimui, tyrimui ir saugojimui. Švelniųjų raktažolių Selekcija (Primula malacoides) pradėta Vytauto Dižiojo universiteto Kauno botanikos sode, o 1967–1976 metais. Ona Skeivienė sukūrė 5 veislės: 'Jadvyga', 'Linkėjimai Latvijai', 'Lietuvaitė', 'Jaunystė', 'Pasaka', kurios turi autorines teises ir yra įtrauktos į Augalų nacionalinius genetinius išteklius.  Su lauko raktažolėmis dirbo Lietuvos gėlių selekcininkų draugijos selekcininkai-kolekcininkai Emilija ir Jonas-Evaldas Tarvidai. Jie sukūrė lietuviškas lauko raktažolių (Primula vulgaris x Primula elatior), kurių veislės nuo 1994 m. auginamos Vilniaus universiteto botanikos sodo Žolinių dekoratyvių augalų grupės kolekcijose.

15 perspektyviausių raktažolių veislių buvo įtrauktos į Augalų nacionalinius genetinius išteklius. Visos šios veislės yra saugomos ex situ viename iš koordinacinių centrų – Vilniaus universiteto botanikos sode. Tai vienintelė vieta, kur galima su jomis susipažinti. Tad kviečiame jas pamatyti, kaip tik prasideda jų žydėjimo metas. Raktažolių žydėjimu galima mėgautis nuo ankstyvo pavasario iki vidurvasario.

Lietuvoje šių gėlių genetiniais ištekliais rūpinasi Valstybinė miškų tarnyba.

Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.