Europos Sąjungos specialistų seminare aptarti Kioto protokolo apskaitos rezultatai
Pagal 1997 m. priimtą Kioto protokolą, Lietuva įsipareigojo 2008 – 2012 m. laikotarpiu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas 8 procentais. Antruoju įsipareigojimų laikotarpiu – iki 2020 m. –dar 20 procentų. Visa Europos Sąjunga pastaruoju laikotarpiu sugebėjo emisijas sumažinti 31% palyginus su 1990 m. Tai parodo svarbias pastangas švelninti klimato kaitą ir ypatingą dėmesį jai.
Pagal Kioto protokolą specialūs reikalavimai buvo priimti ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriui (ŽNŽNKM). Mūsų šalyje šio sektoriaus ŠESD apskaitą vykdo Valstybinė miškų tarnyba.
Pagal Europos Sąjungoje 2013 m. priimtą sprendimą, valstybės narės turėjo į savo nacionalines ŠESD inventorizacijos apskaitas įtraukti emisijas ir absorbcijas, susidarančias dėl miškų įveisimo, atkūrimo, jų vertimo kitomis naudmenomis – numiškinimo ir kitų miškų ūkio veiklų. Taip pat, šalys galėjo savanoriškai rinktis pasėlių ir ganyklų kultivavimo veiklų ŠESD apskaitas. Jų mūsų šalis apskaityti nesirinko.
Antrajame įsipareigojimų laikotarpyje, siekiant peržiūrėti, ar miško ūkio veiklos generuoja projekcijų būdu suprognozuotą absorbcijų kiekį, buvo suformuotas miškų ūkio atskaitos lygmuo (Lietuvai –5,5 Mt CO2 ekvivalento). Šio rodiklio nebuvo privaloma pasiekti, tačiau tokia sistema padėjo pagrindus naujai labai ambicingai 2021 – 2030 m. laikotarpio sektoriaus teisinei apskaitos sistemai, kuri greitu metu bus patvirtinta.
Kasmet Europos Sąjungos Komisijos klimato veiksmų generalinis direktoratas ir Komisijos Jungtinis Tyrimų centras rengia 5 – osios Darbo Grupės (angl. WG5) seminarus valstybių narių ŽNŽNKM sektoriaus ŠESD apskaitos specialistams aptarti politines ir kitas aktualijas. Šiais metais balandžio viduryje vykusiame seminare buvo apžvelgti kiekvienos valstybės narės ir visos Sąjungos ŽNŽNKM apskaitos rezultatai.
Apžvelgiant ŽNŽNKM veiklų apskaitas, išryškėjo kelios tendencijos. Šiaurės Europos valstybėse miškų ūkio absorbcijas gerokai atsveria numiškinimo ir dėl miškų kirtimų susidariusios emisijos, centrinėse Europos šalyse miškų ūkio absorbcijas daugiausiai mažina miško kenkėjų padaryta žala, pietinėse Sąjungos šalyse aktuali miškų gaisrų problema. Visa tai yra natūralių gamtinių trikdžių įtaka. Lietuvoje buvo pastebimos mažėjančios miškų ūkio absorbcijos, o 2018 m. ir 2019 m. šios absorbcijos buvo mažesnės nei miškų ūkio atskaitos lygmuo, todėl susidarė mažas debitas. Tą lėmė padidėjusios kirtimų apimtys ir numiškinimai dėl karinių poligonų įrengimo.
Kitas, ne mažiau svarbus veiksnys miškų anglies kaupimo mažėjime – miškų amžiaus struktūros pokyčiai, t. y. senėjantys miškai (1 pav.). Ši tendencija juntama ir kitose miškais turtingose ES valstybėse. Lietuva per antrąjį Kioto protokolo laikotarpį sukaupė 1,3 proc. visų sąjungos kreditų. ŽNŽNKM apskaitoje visoje Sąjungoje daugiausiai absorbcijų susidarė dėl miškų ūkio praktikų, nors jos turėjo mažėjančią tendenciją, o numiškininimai sudarė daugiausiai emisijų. Taigi, Kioto protokolo apskaita padėjo apžvelgti reikšmingą miškų ūkio veiklų įtaką ŠESD sugėrimui.
1 pav. Lietuvos pateiktos (reported) ir apskaitytos (accounted, atėmus miškų ūkio atskaitos lygmenį) emisijos ir absorbcijos iš ŽNŽNKM veiklų
Apibendrinant, galima teigti, kad minėtame seminare buvo išsamiai apžvelgta ŽNŽNKM sektoriaus ŠESD apskaitą reglamentuojanti sistema per praėjusį dešimtmetį ir ateities ambicijos dabartiniam laikotarpiui. Šie teisiniai reikalavimai pareikalaus daug darbo ir problemų sprendimo iš visų visuomenės narių, kad būtų galima padidinti absorbcijas iš žemės naudmenų sektoriaus.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri įgyvendina valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.