Dėstytojams ir studentams papasakojome apie miškų inventorizaciją
Š. m. balandžio 9 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos dėstytojus bei studentus, Forest 4.0 kompetencijų centro darbuotojus Valstybinė miškų tarnyba pakvietė į seminarą – mokymus „Miško matavimai ir ŠESD apskaita“, kurio metu viename miške pristatė net 6 skirtingus miško ir miškininkavimo juose pavyzdžius.
Renginys vyko Dubravos miške Kauno rajone.
Valstybinės miškų tarnybos Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas susirinkusiesiems pristatė Nacionalinės miškų inventorizacijos (NMI) matavimų metodiką, parodė matavimų barelius. Kolegos iš NMI skyriaus natūroje parodė, kaip matuojami visi bareliuose esantys medžiai, kaip jie įtraukiami į apskaitą, kaip vykdomi dirvožemio tyrimai. Objekte aptartas miško auginimo rezultatas, kai po didžiųjų 1992-1996 metų vėjų-sausrų ir kinivarpų pažeidimo buvo atkurtas eglynas, šiuo metu tapęs našiu 27 metų eglės-beržo su pušimi ir ąžuolu medynu.
Antrasis objektas buvo miško plotas, kuriame tais pačiais metais, kaip ir pirmajame, buvo bandyta įveisti apie 3000 vnt. pocūgės, tuo laikotarpiu laikomos perspektyvia introdukcija, želdinių. Šiuo metu šiame miško plote vyrauja drebulė ir eglė, o pocūgės medžių likęs vos vienas kitas. Šis objektas – tai akivaizdus pavyzdys, kaip vietinės rūšys natūraliai nustelbia atvežtines, nebūdingas mūsų gamtai, rūšis.
Kituose objektuose buvo pristatyti tinkamo ir ne itin tinkamo miškininkavimo pavyzdžiai bei Dubravos rezervatinė apyrubė. Dažnai gamtinės sąlygos nėra palankios, siekiant natūralaus medyno atsikūrimo ir atvejinių kirtimų pagalba atkurti pušyną derlingoje augavietėje yra sunku dėl agresyvios žolinės augmenijos poveikio. Šią išvadą pateikė renginyje dalyvavęs miškininkystės profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Andrius Kuliešis. Taip pat diskusijoje dalyvavo ir Vytauto Didžiojo universiteto Miško mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris.
Gintaras Kulbokas paminėjo, jog inventorizacijos duomenys rodo, kad pastaruoju metu dėl gamtinių priežasčių medienos prieaugis tiek Lietuvos, tiek ir Dubravos miškuose lėtėja, todėl lėtėja anglies kaupimo tempai. Anglies kaupimui nepasitarnauja ir apyrubėje žuvę eglynai, kuriuos keičia sunkiai praeinami šermukšnio ir lazdyno brūzgynai. Inventorizuojant nustatyta, kad šiuose medynuose nuo 1996 metų kaupėsi sausuoliai, vėjalaužos, vėjavartos, susidarė sąlygos medžių kenkėjams bei grybinėms ligoms išplisti. Nekontroliuojamas kenkėjų plitimas rezervate neigiamai įtakojo aplinkinių eglynų sanitarinę būklę. Apskritai 1993–1997 metais dėl šių priežasčių visame Dubravos miške žuvo apie trečdalis eglynų.
Prof. A. Kuliešis paminėjo, jog, siekiant geriau panaudoti miškus klimato kaitai švelninti, privalome didinti miškų produktyvumą, siekti tolygios medynų amžiaus klasių struktūros, didinti medynų tvarumą, formuoti tinkamos rūšinės sudėties ir tankumo medynus ankstyvame amžiuje. Taip pat būtina plėsti tyrimus, užtikrinančius objektyvų pokyčių rezervatinėse miško ekosistemose stebėjimą.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri įgyvendina valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.
Nuotraukose - momentai iš renginio.
