Darbą Valstybinėje miškų tarnyboje baigia profesorius Andrius Kuliešis

Data

2022 07 01

Įvertinimas
0
291287538_1357846424715622_8814459532214412163_n.jpg

Žinomas miškininkas, Valstybinės miškų tarnybos Miško naudojimo ir statistikos skyriaus ekspertas, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos nacionalinis korespondentas, profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Andrius Kuliešis baigia savo darbą Valstybinėje miškų tarnyboje.

Savo įspūdingą mokslinę ir praktinę karjerą profesorius pradėjo dar 1965–aisiais kaip Kėdainių miškų ūkio Šėtos girininkijos miško technikas. Vėliau ją tęsė Dubravos miškų tyrimo stotyje kaip Šilupio girininkijos girininkas. 1968–aisiais tapo Lietuvos žemės ūkio akademijos jaunesniuoju mokslo darbuotoju, vėliau – Lietuvos miškų mokslinių tyrimo instituto vyr. mokslo darbuotoju, miško taksacijos sektoriaus vedėju. Nuo 1989 iki 1992 m. dirbo šio instituto direktoriaus pavaduotoju moksliniam darbui. Vėliau, iki 1996–ųjų – Dubravos eksperimentinės miškų urėdijos urėdu. Paraleliai ėjo ir Lietuvos miškų instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo, o nuo 1995–ųjų iki 2016–ųjų – Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškotvarkos katedros profesoriaus pareigas. Šešetą metų, nuo 1997–ųjų profesorius vadovavo Valstybiniam miškotvarkos institutui, vėliau, septynetą metų – Valstybinei miškotvarkos tarnybai. Nuo 2010 iki dabar profesorius dirbo Valstybinės miškų tarnybos Miško naudojimo ir statistikos skyriaus vyriausiuoju specialistu.

Per savo karjerą profesorius apgynė daktaro disertaciją tema „Lietuvos valstybinių miškų medienos tūrio nustatymo atrankos metodu patirtis“ (1972), habilituoto daktaro disertaciją „Medynų našumo kontrolės sistemos teorinis ir eksperimentinis pagrindimas“ (1989), dalyvavo inicijuojant Lietuvos nacionalinę miškų inventorizaciją atrankos metodu (1998), sukūrė jos teorinius ir metodinius pagrindus. Jis parengė 440 mokslinių straipsnių, knygų, statistinių leidinių, žinynų, tapo išradimo „Prietaisas skritulio formos apskaitos bareliams atriboti“ autoriumi. Vien tik per pastaruosius du dešimtmečius paskelbė 64 mokslinius straipsnius iš kurių 45 recenzuojamuose bei referuojamuose leidiniuose, tarptautiniuose žurnaluose, tokiuose kaip „Annals of Forest Science“, „Natural Resources Forum“, „Forest Science“, „Forests“, „Forest Policy and Economics“, “Baltic Forestry”.  Kartu su bendraautoriais išleido 23 knygas, vieną vadovėlį, 20 miškų statistinių leidinių.

Profesorius aktyviai dalyvauja populiarinant mokslo pasiekimus miškų inventorizacijos, medynų našumo, miško naudojimo, kitais miškininkavimo klausimais, per pastaruosius du dešimtmečius paskelbdamas 150 straipsnių šalyje leidžiamuose žurnaluose.

Profesoriaus iniciatyva Dubravos miškų urėdijoje buvo organizuotas sklandus miško ūkinės veiklos perėjimas nuo planinės prie rinkos ekonomikos sąlygų, Valstybiname miškotvarkos institute jis atkūrė reikalingos apimties miškotvarkos darbus, kartu užtikrindamas dalyvavimą žemės reformoje, organizavo miško grupių ir kategorijų bei skirtingų nuosavybės formų miško ribų kartografavimą, reguliarų kasmetinį miškų ūkio statistikos leidinio išleidimą. Organizavo miškų valstybės kadastro steigimą, informacines sistemas kadastrui palaikyti bei miško inventorizacijų duomenims apdoroti, dalyvavo steigiant Europos nacionalinių miško inventorizacijų tinklą, parengė pagrindinius miškų inventorizacijos normatyvus, sukūrė Lietuvos nacionalinės miškų inventorizacijos atrankos metodu teorinius ir metodinius pagrindus ir t.t.

1998 m. profesorius organizavo nacionalinę miškų inventorizaciją atrankos metodu, pastovių apskaitos barelių pagrindu, kuri nenutrūkstamai vykdoma ir dabar. Tyrinėdamas medynų augimą, medynų ir medžių  parametrų tarpusavio ryšį, suformulavo bendruosius medynų svarbiausių rodiklių tarpusavio ryšių dėsningumus, įnešdamas į Lietuvos miškininkystės mokslo istoriją savitą medynų augimo ir našumo biologinių dėsnių – tarpusavio medžių įtampos ir tolerancijos – taksacinę interpretaciją su jo pagrįstais medynų našumo formavimo tipais. Sukūrė modelių sistemą augimo ir retinimosi sąlygų medynuose dinaminiam įvertinimui. Pagal šių tyrimų rezultatus sukūrė medynų našumo modelį, naudojamą medienos ištekliams vertinti ir kontroliuoti bendrojo tūrio prieaugio balanso pagrindu.

Profesorius aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, yra ilgametis žurnalo „Mūsų girios“ redkolegijos narys, 15 metų buvo žurnalo „Baltic forestry“ redkolegijos narys, yra  Miškotvarkos mokslinės techninės tarybos narys, Lietuvos miškininkų sąjungos narys, nuo 2020 m. viceprezidentas, FAO borealinių miškų globalinės apskaitos nacionalinis korespondentas. Nuo 1997 metų – darnaus miškų ūkio monitoringo ekspertų grupės prie Jungtinių tautų ekonominės komisijos Europai narys.

Prof. A. Kuliešis ne kartą apdovanotas Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko padėkos raštais, LR Aplinkos, Žemės ūkio ministrų padėkomis, Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (UNECE) Medienos komiteto, Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) padėkomis, LR Aplinkos ministerijos Garbės ženklu (2009), Valstybinės miškų tarnybos medaliu „Auksinis ąžuolo lapas“ (2019).

Baigdamas darbą Valstybinėje miškų tarnyboje, profesorius A. Kuliešis ketina atsidėti mokslinei bei visuomeninei veiklai. Jis ketina ir toliau prisidėti ugdant Lietuvos miškininkus, kurių ne viena dešimtis kartų jau yra išugdyta. Didžiulis jų būrys dabar jau darbuojasi Lietuvos miškuose ar mokslo bei valdžios įstaigose.

Profesorius ketina parengti dar ne vieną mokslinį straipsnį, dalyvauti visuomeninėje veikloje, todėl tikisi ir toliau aktyviai bendradarbiauti su kolegomis. Jiems profesorius sakė: „Miškas auginamas dešimtmečiais ir šimtmečiais, jo ateitį kuriame šiandien. Informacija apie miškų raidą yra galingas įrankis miškininkų rankose. Tikiu, jog šis įrankis padės mums visiems, ne tik miškininkams, susivokti, parenkant Lietuvos miškų raidos kryptį, tenkinančią visų mūsų lūkesčius“.

Savo ruožtu, kolegos miškininkai profesoriui linki, kad jis ir toliau išliktų aktyvus miškų ir miškininkavimo patriotas, dalintųsi sukaupta patirtimi ir sako, kad jis ir toliau bus laukiamas svečias tiek Valstybinėje miškų tarnyboje, tiek ir kitose su miškais susijusiose institucijose.

Linkime profesoriui Andriui Kuliešiui sėkmės tolesnėje veikloje!