Dalyvavome konferencijoje „Miškas ir skaitmenizacija: ar dirbtinis intelektas pakeis miškininką?“
Vykdydami skaitmenizaciją, siekiame efektyvesnio duomenų ir informacijos surinkimo, greitesnio ir efektyvesnio duomenų tvarkymo bei analizės, didesnio duomenų prieinamumo, skaidrumo ir atsekamumo, nuotoliniu būdu teikiamų elektroninių paslaugų plėtros bei kitų tikslų, kuriuos gali suteikti šiuolaikinės skaitmeninės technologijos. Tokia pagrindinė mintis buvo išsakyta Valstybinės miškų tarnybos vadovo dr. Alberto Kasperavičiaus pranešime projekto „Forest 4.0“ organizuotoje konferencijoje „Miškas ir skaitmenizacija: ar dirbtinis intelektas pakeis miškininką?“.
Pasak tarnybos vadovo, jau dabar tarnyba naudoja daug skaitmeninių įrankių visoms tarnybos veikloms vykdyti. Tai – ir lauko kompiuteriai miško informacijai fiksuoti, įvairūs geografinės pozicijos nustatymo (GPS) prietaisai, dronai pažeidimams miškuose žvalgyti, skaitmeninė leidimų kirsti mišką sistema, miškotvarkos projektų parengimo, ūkinių priemonių, sėklinės miško bazės objektų projektavimo, ligų, kenkėjų ar kitų veiksnių pažeidimų fiksavimo sistemos ir kt. Visos šios sistemos leidžia pasiekti patikimesnio duomenų kaupimo ir apsaugos (atsarginės kopijos, šifravimas, kitos saugumo priemones), efektyvesnės integracijos su kitomis informacinėmis sistemomis ir sklandesnio bendradarbiavimo tarp institucijų, didesnio tvarumo mažinant popierinių dokumentų naudojimą.
Pasak dr. A. Kasperavičiaus, skaitmeninė transformacija – viena iš priemonių klimato neutralumui pasiekti.
Konferenciją – diskusiją organizavo kompetencijų centras „Forest 4.0“. Pasak jų, „skaitmeninės technologijos sudaro prielaidas diegti naują miškininkavimo paradigmą, kurią galima įvardinti kaip tikslioji miškininkystė. Pagrindiniai jos požymiai yra informacijos apie miško išteklius rinkimas ir organizavimas orientuojantis į erdvinius vienetus, detalesnius nei dabartinis miško sklypas bei tokios informacijos naudojimas sprendimams pagrįsti ir optimizuoti medžio, medyno, valdos, kraštovaizdžio, šalies, regiono ar pasaulio lygmenimis.“
Šiuo metu techniškai nėra sudėtinga rinkti duomenis apie įvairių miško ekosistemos komponentų DNR, medžio ekofiziologinę būklę, visų šalies medžių padėtį bei savybes, procesus miške ir visoje su mišku susijusioje vertės grandinėje ir pan. Esminiai didėja tiesioginiais objektyviais matavimais gaunamų duomenų kiekis bei mažėja jų kaštai. Informacija gali būti apdorojama ten ir tada, kur ji yra surenkama, ji gali būti prieinama ne tik pavieniams ekspertams, tačiau ir plačiajai visuomenei, kuri gali turėti tiek skirtingus interesus, tiek ir galimybes ta informacija pasinaudoti. Tačiau naujos informacijos efektyvumas dažnai susijęs pačių procesų, kuriems renkami duomenys, neadekvatumu pasikeitusiomis sąlygomis. Esminiu tampa klausimas kada skaitmenizacija turi tobulinti įprastinius miškininkavimo procesus, o kada juos pakeisti.
Renginys „Miškas ir skaitmenizacija: ar dirbtinis intelektas pakeis miškininką?“ vyko 2025 m. vasario 6 d. VDU Žemės ūkio akademijoje.
Tarp dalyvių – įvairių praktiškai su miškais dirbančių institucijų atstovai.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.
Nuotraukose:
- dr. Albertas Kasperavičius pristato Valstybinės miškų tarnybos skaimenizacijos sprendimus;
- konferencijos momentai.
