Būsimuosius miškininkus supažindinome su miškų inventorizacija
Kaip ir kasmet, Valstybinė miškų tarnyba pakvietė Vytauto Didžiojo universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto bei Lietuvos inžinerijos kolegijos Aplinkos inžinerijos fakulteto studentus – būsimuosius miškininkus į praktinį seminarą apie miško matavimus ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitą, kurio metu Kauno raj. Dubravos miške pristatė 4 skirtingus miško ir miškininkavimo juose pavyzdžius.
Valstybinės miškų tarnybos Nacionalinės miškų inventorizacijos specialistai renginio dalyviams parodė, kaip vykdomi medžių skersmens, aukščio, amžiaus ir prieaugio bei kiti matavimai naudojant žergles, aukštimačius, grąžtus, lauko kompiuterius bei kitą įrangą. Matavimų duomenys čia pat suvedami į specialią kompiuterinę programą, kuri suskaičiuoja visus pokyčius, įvykusius per matavimo periodą. Susirinkusieji išreiškė nusistebėjimą, kad tokią sudėtingą inventorizaciją kasmet visoje Lietuvoje sklandžiai vykdo tik devynių specialistų komanda.
Tarnybos Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas akcentavo, kad apskaitos ploteliuose (bareliuose) stebimas kiekvienas medis nuo jauno amžiaus iki jo pilno supuvimo arba nukirtimo.
Pasak G. Kulboko, būtent nacionalinės miškų inventorizacijos dėka valstybė tiksliai žino, kokie procesai vyksta jos miškuose, kaip kinta atskiri miškų rodikliai ir pagal juos gali priimti į ateitį nukreiptus sprendimus. O tokie renginiai pasitarnauja geresnei žinių apie mišką sklaidai tiek tarp įvairių suinteresuotų institucijų, tiek ir viešojoje erdvėje.
Aptarti ir miško auginimo rezultatai, kai po didžiųjų 1992–1996 metų vėjų, sausrų ir kinivarpų pažeidimo buvo atkurtas eglynas, šiuo metu tapęs našiu 27 metų eglės – beržo su pušimi ir ąžuolu medynu.
Antrasis objektas buvo miško plotas, kuriame tais pačiais metais, kaip ir pirmajame, buvo bandyta įveisti apie 3300 vnt. pocūgės, kuri tuo laikotarpiu buvo laikoma perspektyvia, želdinių. Šiuo metu šiame miško plote vyrauja drebulė ir eglė, o pocūgės medžių likęs vos vienas kitas. Šis objektas – tai akivaizdus pavyzdys, kaip vietinės rūšys natūraliai nustelbia atvežtines, nebūdingas mūsų gamtai, rūšis.
Kituose objektuose buvo pristatyti tinkamo ir ne itin tinkamo miškininkavimo pavyzdžiai bei Dubravos rezervatinė apyrubė.
NMI specialistai paminėjo, kad inventorizacijos duomenys rodo, jog pastaruoju metu dėl gamtinių priežasčių medienos prieaugis tiek Lietuvos, tiek ir Dubravos miškuose lėtėja ir dėl to lėtėja anglies kaupimo tempai. Anglies kaupimui nepasitarnauja ir apyrubėje žuvę eglynai, kuriuos keičia sunkiai praeinami šermukšnio ir lazdyno brūzgynai. Inventorizuojant nustatyta, kad šiuose medynuose nuo 1996 metų kaupėsi sausuoliai, vėjalaužos, vėjavartos, susidarė sąlygos medžių kenkėjams bei grybinėms ligoms išplisti. Nekontroliuojamas kenkėjų plitimas rezervate neigiamai įtakojo aplinkinių eglynų sanitarinę būklę. Apskritai 1993–1997 metais dėl šių priežasčių visame Dubravos miške žuvo apie trečdalis eglynų.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri įgyvendina valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.
Nuotraukose:
- renginio dalyviai,
- renginio dalyviai susipažįsta su atrankos schema,
- žerglėmis matuojamas medžio skersmuo,
- GPS vietos nustatymo įrenginys,
- daromas dirvožemio tyrimas,
- Dubravos rezervatinės apyrubės lazdynynas, kuriame nebuvo vykdoma ūkinė veikla.
