Biokuro išteklių potencialo Lietuvos miškuose vertinimas
dr. Albertas Kasperavičius, Gintaras Kulbokas (Valstybinė miškų tarnyba), prof. Andrius Kuliešis
Biokuras pastaruoju metu Lietuvoje tapo itin svarbiu energijos ištekliumi. Be jo daugelyje Lietuvos miestų jau neįsivaizduojamas apsirūpinimas centralizuotai tiekiama šiluma bei karštu vandeniu, naudojant jį jau pagaminama ir nemaža dalis Lietuvoje suvartojamos elektros energijos. Sumažėjus šio kuro importui, Valstybinė miškų tarnyba įvertino galimybes apsirūpinti šiuo kuru Lietuvoje.
Tarnybos duomenimis, bene didžiausias biokuro žaliavos šaltinis – malkinė, pramoniniam perdirbimui netinkama mediena, gaunama iš medžių stiebų, taip pat dalis smulkios (iki 13,5 cm skersmens) padarinės medienos, biržėje esantys malkoms gaminti tinkami sausuoliai, taip pat ir baltalksnynuose galimas paruošti kurui tinkamos medienos kiekis.
Pagal Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenis, atskirų sortimentų išeigos normatyvus bei atsižvelgiant į šiuo metu taikomas kirtimų apimtis, apskaičiuota, kad stiebų mediena, tinkama energijai gaminti, galėtų sudaryti apie 39 proc. nuo iškertamo žalių medžių stiebų tūrio arba apie 3,9 mln. m3 per metus. Įvertinus konkurenciją dėl šios medienos su plokščių pramone, taip pat apribojimus, laikytina, kad realus šios biokuro žaliavos iš stiebų medienos (su žieve) kiekis kasmet sudarytų apie 2 mln. m3.
Siekiant teisingai suprasti vertinimų rezultatus, atkreiptinas dėmesys, kad, inventorizuojant miškus, nustatoma ne viso medžio biomasė, kuri ir būtų reikalinga tokiuose vertinimuose, bet žalių medžių stiebų tūris (1 pav.). Kiti medžių elementai – šakos, kelmai, šaknys ir pan. nustatomi netiesiogiai, pasitelkiant žinomus perskaičiavimo koeficientus, pvz., šakoms tenkanti dalis vidutiniškai sudaro 15 proc. medžių stiebų tūrio, kelmams ir šaknims tenka apie 21 proc. Sausuoliai medyne sudaro dar apie 5-10 proc. nuo medyne inventorizuoto žalių medžių stiebų tūrio, o iš medienos pramonės medžio atliekų pavidalu galime gauti iki 30 proc. medienos, tinkamos kurui.
1 pav. Medžio tūrio apskaita medynų inventorizacijoje ir miško ruošoje
Kitas svarbus biokuro žaliavos šaltinis – žaliavinės medienos ruošos (t.y. kirtimo) liekanos – tai medžių šakos, viršūnės, nuopjovos, kartu sudarančios apie 17 proc. nuo medžio stiebo tūrio. Čia pridėjome ir biržėje iškertamus smulkius medžius ir krūmus (dar apie 1 proc. tūrio). Teorinis šios biokuro žaliavos kiekis iš šiuo metu vykdomų kirtimų sudarytų apie 1,8 mln. m3 medienos (su žieve). Atsižvelgiant į įvairius aplinkosauginius apribojimus ir šios žaliavos galimą koncentraciją biržėje, realus biokuro žaliavos kiekis sudarytų apie 50 proc. teorinio arba 0,9 mln. m3 žaliavos per metus. Šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija, valdanti apie pusę šalies miškų, 2023 m. planuoja paruošti apie pusę šio kirtimo liekanų kiekio, kita dalis tektų privačiam miškų sektoriui.
Reikšmingas, tačiau daug konkurentų ir kitų apribojimų turintis biokuro žaliavos šaltinis – medienos apdirbimo procese pramonėje gaunamos medienos atliekos. Įvertinus taikomų technologijų produktų gamybos išeigas, teorinis biokuro žaliavos kiekis, įskaitant eksportuojamą medieną (jei ji būtų naudojama vietinėje pramonėje), šiame segmente galėtų sudaryti iki 3 mln. m3 medienos atliekų (kartu su žieve) kasmet. Tačiau atsižvelgiant į ženklias žaliavinės medienos eksporto apimtis (1,7 mln. m3), konkurenciją su plokščių pramone ir kitus veiksnius, biokuro kiekis iš vykdomų kirtimų vertintinas apie 1,2 mln. m3.
Kitas, jau ne iš miško, bet iš kitų žemės naudmenų galimos gauti biokuro žaliavos šaltinis – plantaciniai ne miško želdiniai, medžiai augantys pakelėse ir pagrioviuose, sodai, želdynai, medžiai ir krūmai augantys apleistoje žemėje, krūmynai, taip pat antrinė, panaudota mediena ar kita. Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis, miškais neapaugusiuose plotuose yra sukauptas apie 29 mln. m3 medienos tūris. Šių medžių tūrio prieaugis sudaro apie 1,9 mln. m3 per metus, o iškertama – iki 1 mln. m3 stiebų medienos per metus. Didžioji šios medienos dalis ir sunaudojama kurui ruošti.
Labiau teorinis nei praktinis biokuro žaliavos šaltinis – medžių kelmai ir šaknys. Nors teoriškai šių medžio dalių tūris, vertinant nuo vykdomų miško kirtimų apimčių, ir sudaro nemažą – apie 2,1 mln. m3 kiekį, dėl aplinkos sąlygų, apribojimų, koncentracijos biržėje stokos ir didelių kelmų rovimo kaštų, galimas šios biokuro žaliavos potencialas Valstybinės miškų tarnybos vertinimais siektų tik iki 0,2 mln. m3.
Papildomas ir dar pilnai neišnaudotas biokuro žaliavos šaltinis – miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, naudojimas, tankių medynų, ypač jaunuolynų intensyvesnis ugdymas, perbrendusių medynų atjauninimas, sudarkytų – pertvarkymas į produktyvius, medžiais, apaugusių miško griovių, technologinių linijų ir panašių objektų valymas, plantacinių miškų ploto plėtra.
Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis, šalies miškuose yra apie 100–150 tūkst. ha ugdytinų medynų, daugiau kaip 100 tūkst. ha (neskaitant nuosavybės teisėms atkurti skirtų miškų) perbrendusių, pertvarkytinų medynų. Kasmet papildomai ugdant apie 10 tūkst. ha medynų, atjauninant apie 1 tūkst. ha perbrendusių, pertvarkytinų medynų, valant miško griovius, trasas, technologines linijas, rinkai būtų galima papildomai patiekti daugiau kaip 300 tūkst. m3 medienos biokuro kasmet.
Valstybinės miškų tarnybos turimais duomenimis, nuosavybės teisėms atkurti skirtų miškų plotas vis dar sudaro apie 140 tūkst. ha, kuriuose apie 39 tūkst. ha (III-IV gr.) yra brandūs medynai. Tarp jų didžiausi – brandžių baltalksnynų (apie 14,2 tūkst. ha) ir beržynų (apie 8,7 tūkst. ha) plotai. Brandžiuose III-IV grupės medynuose sukaupta apie 12,8 mln. m3 medienos. Tarnybos vertinimais, šiuose miškuose būtų galima pagaminti apie 350 tūkst. m3 medienos kuro kasmet. Šiuo metu ruošiamu LR Vyriausybės nutarimu VĮ Valstybinių miškų urėdijai planuojama perduoti apie 20 tūkst. ha šių miškų, kurie įsiterpę ar ribojasi su valstybinės reikšmės miškais, yra didesni nei 5 ha ir turi privažiavimo kelius. Šiame plote VĮ Valstybinių miškų urėdija galėtų papildomai paruošti apie 50-80 tūkst. m3 medienos kuro kasmet.
Apibendrinus, galima teigti, kad iš šiuo metu vykdomų pagrindinių ir tarpinių miško kirtimų praktiškai galima paruošti ir energetikos sektoriui patiekti iki 4,3 mln. m3 biokuro kasmet. Idealiu atveju, sunaudojant visą miške paruošiamą medieną vietinėje pramonėje (eliminavus eksportą), – iki 4,8 mln. m3, o dar apie 1 mln. m3 kasmet gauti iš ne miško žemės naudmenų (be plantacinių želdinių dalies) tvarkymo. Tam tikra apimtimi šį kiekį dar galėtų papildyti ir biokuro importas.
Plačiau šį straipsnį rasite žurnalo „Mūsų girios“ 2023 metų gegužės mėnesio numeryje.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri įgyvendina valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.