Gamtos atkūrimo reglamentas ir miško paukščių indeksas

Aplinkos ministro 2025 m. liepos 23 d. pavedime Nr. D18-5 „Dėl nacionalinio gamtos atkūrimo plano projekto parengimo ir Reglamento (ES) 2024/1991 įgyvendinimo 2025–2026 metais“ Valstybinei miškų tarnybai (VMT) buvo pavesta pateikti Nacionalinio gamtos atkūrimo plano (NAP) veiksmų planus, priemones, išvadas, taip pat pateikti siūlymus Aplinkos ministerijai VMT nustatytų priemonių įgyvendinimo klausimais.

Gamtos atkūrimo reglamentas ir Nacionalinis gamtos atkūrimo planas

ES Gamtos atkūrimo reglamentas nustato teisiškai privalomus tikslus atkurti pažeistas ekosistemas visose valstybėse narėse, siekiant sustiprinti biologinę įvairovę, didinti ekosistemų atsparumą klimato kaitai ir užtikrinti jų teikiamas ekosistemines paslaugas. Pagrindinė reglamento įgyvendinimo priemonė kiekvienoje valstybėje narėje yra Nacionalinis gamtos atkūrimo planas, kuriame nustatomos atkūrimo teritorijos, priemonės, įgyvendinimo etapai, stebėsenos sistema ir finansavimo šaltiniai. Plane taip pat pagrindžiama, kaip valstybė pasieks reglamente nustatytus tikslus ir rodiklius.

12 straipsnis. Miškų ekosistemų atkūrimas

Reglamento 12 straipsnis skirtas miškų ekosistemų atkūrimui. Jame nustatyta, kad valstybės narės turi užtikrinti gerėjančią miškų ekosistemų biologinės įvairovės ir ekologinės būklės tendenciją, vertinamą pagal septynis rodiklius, taip pat miško paukščių indeksą. Nacionaliniu lygmeniu turi būti stebimi šeši iš septynių rodiklių ir paukščių indeksas:

• Stovinčios ir gulinčios negyvos medienos tūris (2 rodikliai) – svarbi buveinių ir biologinės įvairovės palaikymo sąlyga. Aprašymas: šie rodikliai nurodo negyvos stovinčios/gulinčios medienos biomasės kiekį miškuose ir kitoje medžiais apaugusioje žemėje. Vienetas: m3/ha. Metodika: parengta ir naudojama FOREST EUROPE, „State of Europe’s Forests 2020“, FOREST EUROPE 2020 ir nacionalinių miškų inventorizavimo apraše, Tomppo E. et al., „National Forest Inventories: Pathways for Common Reporting“, Springer, 2010 m., bei atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2018/1999 V priede nustatytą metodiką pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos.
• Miškų, kuriuose vyrauja nevienodo amžiaus medynai, dalis – rodo miško struktūrinę įvairovę ir atsparumą. Aprašymas: šis rodiklis parodo medienos gavybai naudojamų miškų (angl. forests available for wood supply, FAWS), kurie yra įvairiaamžiai, dalį, palyginti miškais, kurie yra vienaamžiai. Vienetas: FAWS, kurie yra įvairiaamžiai, dalis. Metodika: parengta ir naudojama FOREST EUROPE, „State of Europe’s Forests 2020“, FOREST EUROPE 2020 ir nacionalinių miškų inventorizavimo apraše, Tomppo E. et al., „National Forest Inventories: Pathways for Common Reporting“, Springer, 2010 m.
• Miško junglumas (forest connectivity) – vertina miško buveinių vientisumą ir rūšių judėjimo galimybes. Aprašymas: šis rodiklis parodo mišku apaugusių plotų tankumo laipsnį. Jis apibrėžiamas intervale nuo 0 iki 100. Vienetas: indeksas. Metodika: parengta FAO, Vogt P., et al., „FAO – State of the World’s Forests: Forest Fragmentation“, JRC techninė ataskaita, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2019 m.
• Organinės anglies sankaupos dirvožemyje – parodo miškų indėlį į anglies kaupimą ir klimato kaitos švelninimą. Aprašymas: pagal šį rodiklį apibūdinamos organinės anglies sankaupos miškų ekosistemų pakratuose ir mineraliniame dirvožemyje 0–30 cm gylyje. Vienetas: organinės anglies t/ha. Metodika: nustatyta Reglamento (ES) 2018/1999 V priede pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos, remiantis žemės dangos ir žemės naudojimo statistiniu tyrimu (LUCAS) dirvožemio srityje, Jones A. et al., „LUCAS Soil 2022“, JRC techninė ataskaita, Europos Sąjungos leidinių biuras, 2021 m.    
• Miškų, kuriuose vyrauja vietinės medžių rūšys, dalis – apibūdina medžių rūšių sudėties įvairumą. Aprašymas: Miško ir kitos medžiais apaugusios žemės, kurioje vyrauja (> 50 % dangos) vietinės medžių rūšys, dalis. Vienetas: procentas. Metodika: parengta ir naudojama FOREST EUROPE, „State of Europe’s Forests 2020“, FOREST EUROPE 2020 ir nacionalinių miškų inventorizavimo apraše, Tomppo E. et al., „National Forest Inventories: Pathways for Common Reporting“, Springer, 2010 m.
• Medžių rūšių įvairovė – atspindi miško augalijos būklę ir buveinių kokybę. Aprašymas: šiuo rodikliu apibūdinamas vidutinis medžių rūšių, aptinkamų miško plotuose, skaičius. Vienetas: indeksas. Metodika: grindžiama FOREST EUROPE, „State of Europe’s Forests 2020“, FOREST EUROPE 2020 ir nacionalinių miškų inventorizavimo apraše, Tomppo E. et al., „National Forest Inventories: Pathways for Common Reporting“, Springer, 2010 m.
• Įprastų miško paukščių indeksas (MPI) – papildomas ekosistemų būklės rodiklis, grindžiamas būdingų miško paukščių rūšių populiacijų pokyčiais. Aprašymas: šis rodiklis laikomas vienu iš svarbiausių miškų biologinės įvairovės būklės indikatorių, nes įprastos miško paukščių rūšys jautriai reaguoja į miško struktūros, buveinių kokybės ir miškotvarkos pokyčius. Vienetas: santykinės gausos indeksas. Metodika: praktikoje ši metodika įgyvendinama per Pan-European Common Bird Monitoring Scheme (PECBMS), kuri koordinuoja nacionalinių įprastų perinčių paukščių stebėsenos programų duomenų rinkimą ir analizę pagal Brlík et al. (2021). Long-term and large-scale multispecies dataset tracking population changes of common European breeding birds.

Šie rodikliai naudojami Nacionaliniame gamtos atkūrimo plane numatytų priemonių veiksmingumui ir miškų ekosistemų atkūrimo pažangai vertinti nacionaliniu mastu.