Teismų praktika

Dėl praktikos, išaiškinant neteisėtus kirtimus

2014 m. gegužę Molėtų r. sav., Kovaičių k. buvo nustatytas stambus neteisėtas miško kirtimas dviejose, besiribojančiose privačiose valdose, be leidimo plynai iškirtus 390,067 m³ medienos 3,1 ha plote. Vienos iš minėtų valdų žemės ūkio paskirties žemė, be joje įsiterpusių miškų,valdos savininko R. J. buvo išnuomota nuomininkui S. M. Kirtimus organizavo žemės sklypo nuomininko S. M. artimas giminaitis R. J. M., juos vykdė UAB „Valkirsta“, o iškirsta mediena disponavo UAB „Šilrausa“. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad kirtimai vykdyti dar 2013 m. pabaigoje, kirtimų organizatoriui R. J. M., organizavus minėtame žemės sklype, esančių krūmų iškirtimą, jo teigimu, reikalingą ganyklų įrengimui. Tuo pačiu metu buvo iškirsti ne tik krūmai nuomojamoje žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalyje, bet ir visame žemės sklype augę III ir IV miškų grupės pusamžiai, pribręstantys bei jaunuolynų amžiaus medynai. Be to, kirtimo metu, buvo iškirstas ne tik valdos savininko R. J. miškas, bet, perėjus valdos ribą, ir gretimos, kitam savininkui M. Ž. priklausiusios valdos miškas. Pagal tuo metu galiojusius žalos aplinkai apskaičiavimo įkainius, apskaičiuota bendra žalos aplinkai suma – 6843,10 Eur.

Molėtų rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas kirtimų organizatoriaus R. J. M. atžvilgiu pagal LR BK 178 str. 1d., bet vėliau Utenos apylinkės prokuratūros buvo nutrauktas, nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Visiems trims pažeidėjams buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai ir perduoti teismui administracinėms nuobaudoms skirti, ko pasekoje, Molėtų rajono apylinkės teismas 2015-11-20 nutartimi vadovaudamasis LR ATPK 35 str., 621 str. 4 d. 286 str., 287 str. 1d. 1 p. visiems trims pažeidėjams skyrė po 3620 Eur dydžio baudas.

Beje, R. J. M. apskundė minėtą Molėtų rajono apylinkės teimo nutartį, tačiau Panevėžio apygardos teimas savo neskundžiama nutartimi paliko Molėtų raj. apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir administrcinėn atsakomybėn patraukto R. J. M apeliacinio skundo netenkino, motyvuodamas tuo, kad, būtent, R. J. M. organizavo kirtimus ir jis buvo atsakingas už tinkamą kirtimo darbų priežiūrą ir kontrolę, prieš tai nurodęs kirtimo ribas ir pastebėjęs, kad kertami ne tik krūmai, bet ir miškas, kurio kirsti, jo teigimu, nenurodęs, nestabdė kirtimų ir jau iškirstos medienos realizavimo, nepareiškė jokių pretenzijų mišką kirtusiems asmenims, neturintiems tam leidimo ir nepranešė apie tai nei neteisėtai iškirstų miškų savininkams, nei Institucijai, tokiu būdu, pritardamas tokiems neteisėtą kirtimą vykdžiusių asmenų veiksmams.

Taip pat pažeidėjams buvo pateikta pretenzija dėl padarytos žalos aplinkai solidariam apmokėjimui, kurios dalis vieno iš pažeidėjų buvo pilnai atlyginta, o kitų dviejų - neatlyginta, todėl pareikšti ieškiniai teismui.

Šiuo metu byla dar nėra pasibaigusi.  

Servituto turėjimas nesuteikia teisės kirsti valstybinės reikšmės miške, neatlikus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, nesumokėjus kompensacijos už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis ir neišregistravus iš LR Miškų valstybės  kadastro ir pakeitimų neįregistravus Nekilnojamo turto kadastre ir NT registre

UAB „Geras poilsis“ sanatorijos, esančios žemės sklype, adresu Meilės al. 5, Palanga, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, savininkė šį sklypą naudoja nuomos teise. Kultūros ministro įsakymu patvirtintas Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos specialus planas, pagal kurį į nuomojamą žemės sklypą nustatyta patekti iš Gedimino gatvės servitutiniu keliu per gretimą miškų ūkio paskirties sklypą, kurį patikėjimo teise valdo NŽT. Vadovaujantis Specialiuoju planu, Lietuvos respublika, atstovaujama NŽT, su UAB „Geras poilsis“ sudarė notarinę servituto sutartį, kurią įregistravo nekilnojamo turto registre ir taip valstybinės reikšmės miško žemės sklype buvo nustatyti tarnaujantys kelio servitutas ir servitutas su teise tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (Servitutas). Šia sutartimi servituto davėjas su gavėju susitarė, jog servituto davėjas neatlygintinai suteikia teisę gavėjui naudotis visomis sutartyje nurodytomis teisėmis, kad UAB „Geras poilsis“ į planuojamą žemės sklypą nevažinėtų iš J. Basanavičiaus gatvės.

UAB „Geras poilsis“ kreipėsi į VMT Klaipėdos teritorinį poskyrį dėl leidimo išdavimo miškui kirsti su tikslu žemės sklype, nustatytų servitutų ribose, kirsti mišką. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinis poskyris, išnagrinėjęs minėtą prašymą atsisakė išduoti leidimą miškui kirsti, motyvuojant tuo, jog Kultūros ministro įsakymu patvirtintame Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos specialiajame plane Servitutas nebuvo suplanuotas, o nustatytas servituto sutartimi, nurodant, kad Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 13.3 punktu nustatyta, jog valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinamos, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas patvirtintuose detaliuosiuose, specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose, parengtuose vadovaujantis Miškų įstatymo 11 str. nustatytais miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtinais atvejais ir atsižvelgiant į minėtame straipsnyje nustatytus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis apribojimus ir Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis aprašu nustatyta tvarka. Nurodyta, kad kelio servitutas Servituto sutartimi nustatytas žemės sklype, kuris patenka į Kretingos miškų urėdijos Palangos g-jos 108 kv. 35 skl., o ši teritorija Vyriausybės nutarimu priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams ir registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Miško žemės sklypo dalyje, kurioje nustatytas servitutas, teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis ir nekompensuota už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Akcentuota, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis laikomas įvykusiu, kai kitomis naudmenomis paverčiamas plotas išregistruojamas iš LR miškų valstybės kadastro ir, kai vadovaujantis Nekilnojamo turto kadastro įstatymo ir Nekilnojamo turto registro įstatymu bei LR Miškų valstybės kadastro duomenimis, pakeitimai įregistruojami Nekilnojamo turto kadastre ir Nekilnojamo turto registre. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, įskaitant servituto turėtojus, miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis kompensuoja sumokėdami į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją.

UAB „Geras poilsis“ Klaipėdos teritorinio poskyrio sprendimą neišduoti leidimo miškui kirsti apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Pareiškėja (UAB „Geras poilsis“) mano, kad turėjo būti taikomas LR Miškų įstatymo 5 str. 3 dalies 4 punktas, nurodantis, jog Valstybinė miškų tarnyba Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoda leidimus kirsti mišką miško valdytojams ir naudotojams, įskaitant servituto turėtojus tais atvejais, kai miško kirtimas yra būtinas įgyvendinant servituto suteikiamas teises pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad servitutas yra daiktinė teisė, kuri LR CK 4.111 str. 1 dalyje apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamą naudojimą. Pagal LR Civilinio kodekso 4.124 str. 1 dalies nuostatas servituto nustatymo pagrindai yra : 1) įstatymai, 2) sandoriai, 3) teismo sprendimas ir 4) įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.

Įvertinus šias teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad pagal CK 4.124 str. 1 dalies nuostatas servituto nustatymas administraciniu aktu, kai tai numatyta įstatyme, yra savarankiškas servituto nustatymo pagrindas, kuris nesutampa su kitais servituto nustatymo pagrindais – įstatymu, teismo sprendimu, sandoriu. Šios bylos atveju kelio servitutas buvo nustatytas sandoriu, todėl nepatenka į Miškų įstatymo 5 str. 3 dalies 4 punkto reguliavimo sritį.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovė (VMT, atstovaujama Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio) ginčijamu sprendimu teisingai ir pagrįstai nustatė, kad leidimas kirsti mišką šiuo atveju negalėjo būti išduotas, nesant sprendimo paversti valstybinės reikšmės miško žemę kitomis naudmenomis, neatlikus valstybinės reikšmės miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis bei nepateikus kitų teisės aktuose nustatytų dokumentų, reikalingų išduodant leidimą kirsti mišką.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 punktas).

Ir pareigūnai gali taikyti protingumo kriterijus

2017 m. sausio mėn. Klaipėdos TP vyriausiasis specialistas gavo pranešimą iš miško savininko A. B., kad galimai šalia jo valdos, Plungės r. sav. Paukštakių sen., Naručių k., kaimynas L. B., kirsdamas savo mišką, iškirto jo 4 brandžias egles. Patikrinus nustatyta, kad miško savininkas L. B. ne tik už valdos ribos iškirto kaimyno medžius, bet ir savo valdoje vykdė kirtimus neturėdamas leidimo miškui kirsti. Neteisėtai neplynai jis iškirto 21 eglę, kurių tūris 32,5 m³.

Tiriant pažeidimo padarymo aplinkybes, paaiškėjo, kad L. B. buvo Valstybinei miškų tarnybai pateikęs pranešimą apie ketinimą kirsti mišką (kuris prilyginamas leidimui kirsti mišką), Šiaulių teritoriniam poskyriui Telšiuose. Pagal šį pranešimą, jam leista vykdyti kirtimus valdoje Telšių r. Naručių k., iškertant neplynai eglių 27 vnt. 13 m³ ir pušies 7 vnt. 2 m³.

Kadangi žala padaryta A. P. buvo atlyginta ir abi valdos priklausančios L. B. yra tame pačiame Naručių kaime, esančiame abiejuose Telšių ir Plungės rajonuose, atsižvelgiant į pažeidėjo amžių (77 metai) ir į tai, kad asmuo nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, daryta prielaida, kad savininko L. B. pažeidimas padarytas netyčia, sumaišius valdas.

Išnagrinėjęs bylą Klaipėdos TP vedėjas, vadovaudamasis ANK 34 str. 5 d. skyrė mažesnę 60 eurų baudą negu šio kodekso specialiosios dalies 273 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali 560 eurų bauda ir paprašė Plungės rajono apylinkės teismo sankcionuoti šį nutarimą.

2017 m. kovo 23 dieną, Plungės rajono apylinkės teismas nutarė sankcionuoti Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio nutarimą, kuriuo savininkas L. P. pripažintas kaltu pagal ANK 273 straipsnio antrą dalį ir jam paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji įstatyme už šį pažeidimą – 60 eurų bauda.

Dėl teigiamos praktikos, nagrinėjant administracinius nusižengimus

2017 metų antrame ketvirtyje vyr. specialistas Juozas Mockevičius nustatė stambų neteisėtą miško kirtimą, privataus miško valdoje be leidimo iškirtus 209,803 m³ medienos. Kirsta plynai ir beveik plynai Merkio upės apsauginiuose II ir III gr. miškų grupės medynuose, apskaičiuota įspūdinga padarytos žalos aplinkai suma – 102065 Eurų, todėl nutarėme kreiptis į Kauno apygardos prokuratūrą. Akcentavome, kad padaryta žala aplinkai vertintina, kaip didelė, dėl žalos masto pinigine išraiška ir sunkių, nepataisomų padarinių pusamžiam saugotinos teritorijos medynui. Varėnos policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 271 str.

Ankstesniais metais prokuratūrai irgi esame teikę panašaus pobūdžio bylų, dėl neteisėtų miško kirtimų saugomose teritorijose, tačiau ikiteisminai tyrimai nebuvo pradėti. Atsisakymo pradėti tyrimus esminiai motyvai:

• žalų sumos buvo kelis kartus mažesnės;
• mažesnė kirtimo apimtis (iki 40 m³), neplyni kirtimai, iškertant 15-20 procentų medynų tūrio, todėl nepakako argumentų, įrodinėjant saugomos teritorijos (draustinio) suniokojimo faktą;
• nebuvo valstybinio regioninio parko paramos, argumentuojant padarytos žalos reikšmingumą.

Šiuo atveju, esant dideliam plynam ir beveik plynam neteisėtam kirtimui, buvo akcentuotas žalos reikšmingumas, taip pat pasinaudota, mūsų nuomone šioje situacijoje geriau tinkančiu BK 271 str. „Saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimas ar suniokojimas“ (lyginant su BK 270 str. „Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo pažeidimas“). Manome, kad prokuratūros sprendimą taip pat įtakojo ir nurodytas faktas, kad LR Seime yra registruotas BK pataisos projektas, siekiant įteisinti didelės žalos aplinkai vertinimo kriterijumi sumą, viršijančią 250 MGL (9,5 tūkst. Eur).

Tyrimas tęsiasi. Nepriklausomai nuo tyrimo baigties, byla pasieks teismą ar ne, pats faktas, kad dėl neteisėtu miško kirtimu padarytos žalos aplinkai nagrinėjama ne įprasta administracinė byla, bet vykdomas ikiteisminis tyrimas, miškingo Varėnos rajono visuomenėje yra pastebėtas ir turi prevencinį poveikį.

Teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatyme kriterijus

2004 m. gegužės 29 d. Vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A14-499-04, kurioje pareiškėjas prašė panaikinti sprendimą ir įpareigoti Aplinkos ministeriją pateikti Vyriausybei pasiūlymą išbraukti miško sklypą iš valstybinės reikšmės miško plotų, priėmė nutartį, kurioje atmetė skundą. Pagrindiniai Teismo argumentai buvo:

• teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (1994 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. I-671 redakcija);
• įstatymo 2 straipsnyje yra nustatyta, kad miškas - tai ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės);
• taigi, tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais;
• teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatyme kriterijus. Tam nereikalingas atitinkamo planavimo dokumento patvirtinimas ar teritorijos įregistravimas kadastre.
  

Kirtimas, nepateikus (nesuderinus) pranešimo apie ketinimą kirsti mišką, yra savavališkas

2012 m. lapkričio 13 d. Kretingos rajono apylinkės teismas administracinėje byloje Nr.11-18-474-2012, priėmė nutartį, kuria atmetė skundą dėl administracinės nuobaudos skyrimo pagal ATPK 62(1) str. 2 d. Pagrindiniai Teismo argumentai buvo:

• privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti Privačių miškų naudojimo ir tvarkymo nuostatų 20.3, 20.4, 20.5, 20.7, 20.8 p. nurodytus kirtimus privalo Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra jų numatyti kirsti miškai;
• privačių miškų savininkai, per Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše nustatytus terminus negavę neigiamo atsakymo, ar gavę suderinimą, gali savo miško valdoje vykdyti pranešime nurodytus kirtimus;
• apeliantas nurodytų reikalavimų neįvykdė ir tokie jo veiksmai kvalifikuojami kaip savavališkas medžių kirtimas privačiuose miškuose.

2014 m. sausio 13 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas administracinėje byloje Nr.II-2-729/2014 priėmė nutartį, kuria nutarė skundo dėl administracinės nuobaudos paskyrimo pagal ATPK 62(1) str. 1 d. ir 62(2) str. 1 d., netenkinti. Pagrindiniai Teismo argumentai buvo:

• kirtimų savavališkumą lėmė tai, kad asmuo, net ir turėdamas konkrečiam sklypui patvirtintą miškotvarkos projektą, kuriame net buvo numatytas planinis kirtimas, nebuvo atlikęs teisinės pasirengimo kirtimui procedūros iki galo, t.y. nebuvo nustatyta tvarka kreipęsis ir gavęs valstybinio miškų pareigūno pritarimo kirsti būtent toje vietoje ir tuos medžius, už kurių iškirtimą yra traukiamas administracinėn atsakomybėn;
• miškotvarkos projekto - bendro strateginio dešimtmečiui sudaryto dokumento - turėjimas neatleidžia miško savininko nuo pareigos derinti konkrečius kirtimus, gaunant jiems leidimą ar supaprastintą jo formą - suderinimą.
  

Esant nesutapimams tarp Nekilnojamojo turto registro ir Miškų valstybės kadastro duomenų, turi būti vadovaujamasi Miškų valstybės kadastro duomenimis

2013 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A502-2388/2013 priėmė nutartį, kurioje išsprendė ginčą dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre esančių duomenų nesutapimo.

Pagrindiniai Teismo argumentai buvo:

• Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro sąveiką su kitais valstybės registrais ir kadastrais reglamentuoja Miškų valstybės kadastro nuostatų V skyrius (34–40 p.);
• miškų valstybės kadastro duomenys ir Nekilnojamojo turto registro, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnio nuostatomis įsteigtas visiškai kitu tikslu – nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, duomenys negali tarpusavyje konkuruoti;
• Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 139.1 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastras sudaromas ir funkcionuoja inter alia naudojantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro informacija apie nekilnojamojo turto naudojimo apribojimus ir charakteristikas, susijusius su miškų ūkio paskirties žemės sklypų naudojimu, miško žemės ir medynų vertės nustatymu, todėl būtent Miškų valstybės kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu.