Biologinės

Biologinės kenkėjų, ligų sukėlėjų skaičiaus reguliavimo priemonės pagrįstos antagonisti­niais santykiais tarp gyvų organizmų grupių ar rūšių. Naudojami natūralūs priešai ar jų gyvybinės veiklos produktai, taip pat sintetiniai ar gamtiniai analogai. Be to, biologiniams metodams priklauso naudingų organizmų, kenkėjų natūralių priešų, apsauga ir gausinimas bei sąlygų jiems sudarymas ar gerinimas.  

Privalumai:

• neteršiama aplinka, mažai žalingos augalams, šiltakraujams gyvūnams ir žmogui,
• poveikis, kartą panaudojus, dažnai išlieka ilgą ar net visą laiką,
• minimali atsparumo išsivystymo galimybė.

Trūkumai:

• lėtesnės (dažniausiai), negu tradiciniai cheminiai metodai,
• reikalauja daug ir išsamios informacijos (o jos dažnai turima nepakanka­mai), tiek apie kenkėjus, tiek apie jų natūralius priešus,
• reikalingas palyginti aukštos kvalifikacijos personalas,
• gali riboti kitų priemonių, pavyzdžiui insekticidų, panaudojimo galimybę,
• sėkmingai gali būti taikomi tik miškuose, kur teisingai vykdomos ūkinės priemonės.

Klasikiniai metodai apima parazitinių, vabzdžiaėdžių ir patogeninių organizmų (biologinės kovos agentų), panaudojimą miško kenkėjų skaičiui reguliuoti: 

• introdukcija ir aklimatizacija - tai vabzdžių natūralių priešų perkėlimas iš jų arealo į kitas vietoves, kenkėjų susikaupimo vietas, kad jie tenai įsitvirtintų, daugintųsi ir plistų. Efektyvu kovoje su atvežtiniais kenkėjais,
• perkėlimas arealo viduje - parazitų ir entomofagų perkėlimas į vabzdžių masinio pakenkimo židinius, taip pat ten, kur jie išnyko dėl pesticidų naudojimo ar kitų priežasčių,
• sezoninė kolonizacija - natūralių priešų dauginimas laboratorijoje ir išleidimas masinio pakenkimo židiniuose. Efektyvus tada, kai natūralių priešų skaičiaus augimas atsilieka nuo kenkėjų gausėjimo (pirmiausia dėl lėtesnio dauginimosi),
• natūralių priešų gausinimas ir apsauga - jų dauginimosi vietų, tarpinių šeimininkų, slėptuvių, žiemojimo vietų ir kitų resursų apsaugą ir gausinimą.

Kompostas medelyne

Kompostuoti tinka visos galinčios suirti organinės medžiagos. Organinių atliekų pavirtimo į visavertį kompostą laikas priklauso nuo daugelio faktorių, tokių kaip temperatūra, drėgmė, naudojamos medžiagos, kompostavimo būdas, papildomos priemonės ir k.t. Dabartiniai komposto paruošimo žinovai specialiai nepateikia tikslių kiekinių nurodymų ko ir kiek reikia dėti į komposto krūvą, nes priklausomai nuo konkrečių sąlygų visuomet reikia vadovautis patirtimi ir žemdirbio nuojauta. Kuo geresnės sąlygos sudaromos organinėms atliekoms kompostuotis – tuo greičiau jos suyra. Turime vadovautis nustatytais ir praktikoje patikrintais pagrindiniais komposto paruošimo principais.

• Kompostuojamose medžiagose azoto ir anglies santykis turi būti 1:20-30, esant perteklingam anglies kiekiui skaidymosi procesas sulėtėja, trūkstant azotinių medžiagų – mikroorganizmų veiklai nepakaks azoto;
• Visų medžiagų smulkinimas padidina pavirčiaus plotą, kuriame veikia mikroorganizmai ir paspartina kompostavimosi procesą;
• Skirtingas kompostuojamas medžiagas būtina sumaišyti arba krauti iki 15 cm storio sluoksniais, perstoras vienos medžiagos sluoksnis sulėtina kompostavimosi procesą;
• Kompostuojamų medžiagų drėgmę reikia palaikyti 50-60 lygyje, sukrautas krūvas laistant, pridengiant
• Krūvą laikas nuo laiko reikia permaišyti, kad patektų pakankamas kiekis deguonies, suvienodėtų vidinių ir išorinių sluoksnių drėgnumas ir susiskaidymas; dažnesni permaišymai pagreitina kompostavimąsį
• Kompostavimosi suaktyvinimui ant kiekvieno krūvos sluoksnio reiktų užberti derlingos žemės ar subrendusio komposto (kad krūvą praturtinti dirvos bakterijomis) bei dolomitmilčių (rūgštingumo neutralizavimui); pats efektyviausias būdas pagreitinti komposto susidarymą – į kraunamą krūvą įnešti kompostą kuriančių specialiai parinktų bakterijų kultūrą arba aktyvizatorius.

Kompostuokime visas organines atliekas, išnaudokime vietinėmis sąlygomis lengviausiai prieinamas ir pigiausias medžiagas. Miško medelynuose komposto gamyba turėtų vykti ne kaip Generalinės miškų urėdijos verčiamas procesas, o kaip įsisąmonintas supratimas, kad tik geru kompostu pakankamai patręštuose plotuose galima išauginti stipresnius ir atsparesnius sodmenis, galima sutrumpinti sodmenų išauginimo laiką, bei našiau išnaudoti medelynų plotus negu iki šiol.