Žibuoklių įvairovė: spalvos, forma ir svarbūs faktai

Triskiautė žibuoklė (Hepatica nobilis) – viena pirmųjų pavasario gėlių, nuspalvinanti miškų pakraščius ir šlaitus ryškiais mėlynais žiedais. Šie pavasario pranašai auga lapuočių, mišriuose ir spygliuočių miškuose, krūmynuose bei pamiškėse. Nors dažniausiai jų žiedai būna mėlyni ar melsvai violetiniai, atidžiau paieškojus galima rasti ir išskirtinio grožio rožinių, baltų, violetinių, įvairių pereinamųjų atspalvių ar net margų žiedų.

Žibuoklių žiedai gali skirtis ir pagal žiedlapių skaičių. Tradiciškai ši gėlė turi 6–7 žiedlapius, tačiau gamtininkai yra radę net 12–14 žiedlapių turinčių egzempliorių. Žiedai skiriasi ir žiedlapių dydžiu bei forma – vienų jie būna labai maži, kitų didesni.

Žibuoklių spalvą, žiedlapių skaičių, dydį ir formą daugiausia lemia genetinės mutacijos, tačiau įtakos gali turėti ir dirvožemio derlingumas, pH, drėgmė, šviesa bei temperatūra.

Svarbu prisiminti, kad kaip ir dauguma vėdryninių šeimos augalų, žibuoklės yra nuodingos, todėl jų nerekomenduojama skinti ar laikyti rankose. Prieš skindami šiuos trapius žiedelius, verta pagalvoti, kad pamerkti jie greitai nuvys, o gamtoje dar ilgai džiugins daugelio akį ir širdį. Tad geriau grožėtis jomis natūralioje aplinkoje arba įamžinti nuotraukose.

Taip pat skaitykite:

Miškų savininkams, miškais besirūpinančioms bendrovėms, savivaldybėms – parama jaunuolynų ugdymui

Spalį – reidai "Sveiko miško pradžia", kurių metu bus tikrinama miško sodmenų kilmė ir kokybė

Lietuvos ąžuolų būklė išlieka gera, jų džiūvimą ir žūtį šiemet lėmė tik vėjas

Parengtas Jonavos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas

Parengtas Kelmės rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas