Pernai žievėgraužio tipografo paveikti eglynai jau pradeda džiūti (video)
Valstybinės miškų tarnybos specialistų stebėjimai rodo, kad šiuo metu gausiau pradeda ruduoti eglių lajos (žiūrėti vaizdo įrašą). Tokie pakitusia lajos spalva medžiai dažniausiai yra užpulti pavojingiausio medžių liemenų kenkėjo žievėgraužio tipografo.
Jei pažeistų medžių žievė nėra nusilupusi, yra didelė tikimybė, kad po ja žiemoja žievėgraužio tipografo vabalai. Pagal naujausią Švedijos mokslininkų studiją, vidutiniškai net 48 procentai vabalų lieka žiemoti po žieve, o pietinėje šalies dalyje (kuri klimatinėmis sąlygomis labai panaši į Lietuvą) gali likti žiemoti net 100 procentų kenkėjų.
Likusių žiemoti žievėgraužių tipografų suaugėlių skaičius labai įvairuoja tarp atskirų eglių netgi tame pačiame kenkėjų židinyje. Daugiausiai vabalų žiemoti lieka storiausią žievę turinčiose eglėse. Sanitariniais miško kirtimais kertant tokias egles, reikia stengtis, kad darbų metu kuo mažiau žievės nusiluptų nuo stiebo, nes nukritusioje žievėje kenkėjai puikiausiai išgyvena ir toliau sėkmingai plinta į gretimus eglynus. Todėl yra svarbu tokias „raudonuojančias“ egles su žieve pašalinti iš miško iki žievėgraužio tipografo skraidymo pradžios (balandžio paskutinę – gegužės pirmą dekadą, oro temperatūrai pasiekus +15 oC ir daugiau).
Valstybinė miškų tarnyba ragina visus miško savininkus ir valdytojus apsilankyti 40 metų ir vyresniuose eglynuose bei įvertinti medžių būklę. Pažeistų eglių pirmiausia reikėtų ieškoti šalia buvusių žievėgraužio tipografo židinių, vėjavartynų ar plynų kirtaviečių pakraščiuose augančiuose eglynuose.
Primename, kad Miško sanitarinės apsaugos taisyklės įpareigoja miškų savininkus iškirsti žalių eglių vėjavartas, vėjalaužas, sniegalaužas ir labai pažeistus medžius iki medžių liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo juose, o spygliuočiai medžiai, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, iki pirmųjų lėliukių susiformavimo turi būti iškirsti sanitariniais miško kirtimais ir išvežti ne arčiau kaip 2 km nuo medyno, kuriame tų spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 proc., pakraščio arba nužievinti.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.