Lietuvos genetinį paveldą papildys Kuršių nerijos pušynai, vaistiniai augalai ir perspektyvūs žemės ūkio augalai
Nuolatinės augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijos posėdyje, surengtame Gamtos tyrimų centre, pritarta naujiems kandidatams, kuriems siūloma suteikti augalų nacionalinių genetinių išteklių (ANGI) statusą.Šių metų kandidatų sąrašas atspindi visą Lietuvos augalų genetinės įvairovės spektrą – nuo Kuršių nerijos pušynų ir šimtamečių ąžuolų iki perspektyvių žemės ūkio augalų, dekoratyvinių vilkdalgių, vaistinių augalų kolekcijų bei laukinių augalų populiacijų.
Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai – tai valstybės saugomas biologinis turtas. Jiems priskiriamos augalų rūšys, veislės, populiacijos, selekcinės linijos ir kolekcijos, turinčios mokslinę, selekcinę, ekologinę, kultūrinę ar ekonominę vertę. Šių išteklių išsaugojimas yra svarbus ne tik biologinės įvairovės apsaugai, bet ir ateities žemės ūkiui, miškininkystei, mokslui, sveikatos apsaugai bei visuomenės gerovei.
Gyvosios genetinės bibliotekos – vaistinių augalų kolekcijos
Ypatingas dėmesys šių metų posėdyje skirtas vaistiniams ir aromatiniams augalams. Komisija pritarė pontinio kiečio ir vaistinio kiečio pavyzdžių bei Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo vaistinių ir aromatinių augalų lauko kolekcijos įtraukimui į augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą.
Vaistiniai augalai žmonijos reikmėms naudojami jau tūkstančius metų, tačiau jų reikšmė nemažėja ir šiandien. Daugelio šiuolaikinių vaistų, maisto papildų, kosmetikos ir kitų sveikatinimo produktų pagrindas yra augaluose esančios biologiškai aktyvios medžiagos. Mokslininkams ieškant naujų veikliųjų junginių, genetinė augalų įvairovė tampa neįkainojamu šaltiniu.
VDU Botanikos sodo vaistinių ir aromatinių augalų kolekcija yra viena svarbiausių tokio pobūdžio kolekcijų Lietuvoje. Joje sukaupti įvairių rūšių augalai, saugoma informacija apie jų kilmę, biologines savybes ir panaudojimo galimybes. Tokios kolekcijos dažnai vadinamos gyvosiomis genetinėmis bibliotekomis – jos leidžia išsaugoti augalų genetinę įvairovę, vykdyti mokslinius tyrimus ir perduoti vertingą genetinę medžiagą ateities kartoms.
Kuršių nerijos pušys – atsparumo gamtos iššūkiams pavyzdys
Komisija taip pat pritarė dviejų paprastosios pušies sėklinių medynų Kuršių nerijoje įtraukimui į augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą.
Šios pušų populiacijos yra išskirtinės tuo, kad per ilgą laiką prisitaikė augti vienoje sudėtingiausių Lietuvos aplinkų – smėlynuose, kur augalus nuolat veikia stiprūs vėjai, sausros ir jūrinis klimatas. Tokios genetinės savybės šiandien įgauna vis didesnę reikšmę, nes klimato kaitos sąlygomis ieškoma medžių, galinčių atlaikyti ekstremalius aplinkos pokyčius.
Į sąrašą taip pat pasiūlyta įtraukti 55 rinktinius paprastojo ąžuolo medžius. Dalis jų auga Vakarų Lietuvoje ir yra atrinkti dėl išskirtinio augumo, kokybės, ilgaamžiškumo bei genetinės vertės. Tokie medžiai yra svarbus genetinės medžiagos šaltinis būsimoms miško atkūrimo ir selekcijos programoms.
Genetiniai ištekliai, padedantys kurti ateities žemės ūkį
Šiemet komisija taip pat pritarė dvylikos naujų javų selekcinių linijų įtraukimui į nacionalinių genetinių išteklių sąrašą. Tarp jų – kviečių, spelta kviečių, miežių, avižų ir žirnių genetiniai ištekliai, pasižymintys vertingomis savybėmis: atsparumu ligoms, geresne grūdų kokybe, didesniu derlingumu ar geresniu prisitaikymu prie nepalankių augimo sąlygų.
Tokios genetinės savybės yra itin svarbios kuriant naujas augalų veisles ir ieškant sprendimų, kaip žemės ūkiui prisitaikyti prie klimato kaitos, kintančių ligų bei augančių maisto gamybos poreikių.
Nacionalinį genetinį paveldą papildys ir septyni žolinių pašarinių augalų genetiniai ištekliai. Nors jie retai sulaukia visuomenės dėmesio, būtent šie augalai sudaro gyvulininkystės pagrindą. Lietuviškos selekcinės populiacijos ir veislės pasižymi geru derlingumu, atsparumu ligoms ir aukšta pašarine verte, todėl yra svarbios tvariam žemės ūkiui.
Nuo vilkdalgių iki laukinių augalų populiacijų
Šių metų kandidatų sąraše yra ir penki lietuviškos selekcijos vilkdalgiai – „Krakatukas“, „Mopsas“, „Geltonoji jūra“, „Jūros perlas“ ir „Lokena“. Šios veislės išsiskiria dekoratyvumu, atsparumu ligoms ir ilgaamžiškumu, o kartu saugo Lietuvos dekoratyvinių augalų selekcijos tradicijas.
Komisija taip pat pritarė trims naujiems sėkliniams (genetiniams) sklypams Kuršių nerijoje ir Jurbarko rajone. Juose saugomos laukinės augalų populiacijos bei kultūrinių augalų laukiniai gentainiai. Būtent šie augalai dažnai turi savybių, kurių šiuolaikinės veislės jau yra netekusios – atsparumą sausroms, ligoms ar kitokiems aplinkos veiksniams. Dėl šios priežasties jų išsaugojimas laikomas vienu svarbiausių genetinių išteklių apsaugos prioritetų visame pasaulyje.
Nuolatinės augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijos sprendimu visi posėdyje pristatyti kandidatai buvo patvirtinti. Į Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą jie bus įtraukti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu.
Išsaugodama augalų genetinius išteklius Lietuva saugo ne tik savo biologinę įvairovę, bet ir ateities galimybes – nuo naujų vaistų ir augalų veislių kūrimo iki atsparesnių miškų bei tvaresnio žemės ūkio vystymo. Tai investicija į ateitį, kurios vertė su kiekvienais metais tik auga.
Jolanta Nainienė,
Augalų genetinių išteklių ir dauginamosios medžiagos skyriaus vyriausioji specialistė
Nuotr.: pušies sėklinis medynas Kuršių nerijoje