Išmanioji miškininkystė: Tauragės regione vykdomas unikalus lazerinio skenavimo panaudojimo projektas
Valstybinė miškų tarnyba kartu su Valstybinių miškų urėdija (VMU), Miškininkystės ekscelencijos centru „Forest 4.0“ bei Lenkijos Valstybiniu miškotvarkos ir geodezijos biuru (BULiGL) organizavo ambicingą bandomąjį projektą. Ši iniciatyva iš esmės modernizuos Lietuvos miškų inventorizaciją, stebėseną ir apskaitą. Naudojant pažangiausias lazerinio skenavimo (LiDAR) iš oro ir miškininkų atliekamų matavimų vietovėje technologijas, Tauragės regiono miškuose kuriama nepertraukiamo miškų vertinimo metodika ir unikali skaitmeninė platforma.
Šiuo projektu siekiama eksperimento būdu moksliškai ir metodiškai išplėtoti nuotolinių tyrimų taikymą šalies miškininkystėje. Projektas tiesiogiai prisidės prie strateginių valstybės tikslų: tikslaus bazinių medynų taksacinių rodiklių nustatymo, miškų inventorizacijos modernizavimo, objektyvaus sukauptos anglies išteklių įvertinimo bei Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų atnaujinimo.
Inovacijų poligonas – Tauragės regiono miškai
Eksperimentiniams gamybiniams tyrimams pasirinkta bendra 146 tūkstančių hektarų teritorija, apimanti VMU Tauragės regioninio padalinio administruojamus plotus, privačius miškus bei kitas naudmenas. Šiame inovacijų poligone darbai pasiskirstė keliomis kryptimis:
- Lenkijos ekspertų indėlis: BULiGL specialistai atliko visos teritorijos lazerinį skenavimą bei aerofotografavimą. Jie suklasifikavo LiDAR duomenis (LAS ir LAZ formatais) bei identifikavo daugumos vietovėje augančių medžių lajų projekcijas.
- Alternatyvių technologijų bandymai: Miškininkystės ekscelencijos centras „Forest 4.0“ demonstracinio objekto lygmeniu surinko ir apdorojo alternatyvių nuotolinių tyrimų duomenis. Naudojant lazerinį skenavimą iš pilotuojamų ultralengvų bei bepiločių orlaivių, skirtingu metų laiku bei eksperimentuojant su įvairiomis duomenų rinkimo technikomis buvo nuskenuota daugiau kaip 20 tūkst. hektarų miško žemės.
- Milžiniškas antžeminis darbas: Kad nuotolinių tyrimų duomenis būtų galima tiksliai sukalibruoti, VĮ VMU miškininkai atliko milžinišką darbą vietoje. Jie surinko daugiau kaip 5 000 atskirų miško sklypų dendrometrines charakteristikas ir vietovėje atliko tiesioginius matavimus daugiau nei 1 000 skritulio formos (500 m2) bei 200 laisvos formos (plotas >0,1 ha) apskaitos barelių. Iš viso miške preciziškai nustatytos daugiau kaip 54 000 medžių koordinatės bei dendrometrinės charakteristikos.
Nuo medžio lajos iki ES ataskaitų: kur bus naudojami duomenys?
Projekto metu kuriama skaitmeninė duomenų apdorojimo platforma apjungs lazerinio skenavimo taškų debesis, aerovaizdus ir matavimų miške rezultatus. Ši integracija leis efektyviai spręsti šiuos valstybinės reikšmės uždavinius:
- ŠESD ir anglies apskaita: Bus sukurta geografiniais duomenimis grįsta Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos ir stebėsenos (MRV) sistema, užtikrinsianti objektyvų anglies kaupimo ūkininkavimą miško valdose.
- ES reglamentų vykdymas: Duomenys pasitarnaus Nacionalinei miškų inventorizacijai Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) sektoriuje, vykdant griežtus ES 2018/1999 reglamento reikalavimus. Taip pat bus renkama informacija pagal ES Gamtos atkūrimo bei būsimą Miškų stebėsenos reglamentą.
- Kasdienė miškų inventorizacijos praktika: Bus modernizuoti Nacionalinės miškų inventorizacijos darbai, nuotoliniai metodai bus integruoti į Miškotvarkos darbų vykdymo instrukciją. Tai leis Valstybinei miškų tarnybai operatyviau rengti Valstybinę miškų apskaitą ir tiekti duomenis Miškų valstybės kadastrui.
Remiamasi sėkminga užsienio šalių patirtimi
Rengdama šį modelį, Valstybinė miškų tarnyba išanalizavo šalių, turinčių panašias miškininkavimo sąlygas, patirtį:
• Suomija: Viena pirmųjų pasaulyje visiškai integravo LiDAR duomenis į miško sklypų inventorizaciją, drastiškai sumažindama fizinių matavimų miške poreikį ir padidindama duomenų atnaujinimo dažnumą.
• Švedija: Lazerinį skenavimą sėkmingai naudoja nepertraukiamam miško išteklių monitoringui, biomasės vertinimui bei operatyviam miško kelių tinklo ir stichinių nelaimių (pavyzdžiui, vėjavartų) fiksavimui.
Tikslas – modernus ir nepertraukiamas miškų vertinimas
„Visi bandomojo projekto procesai ir surinkti duomenys yra griežtai dokumentuojami. Parengtos metodikos, techninės sąlygos bei teisės aktų projektai bus aprobuoti Miškotvarkos mokslinėje-techninėje taryboje“, – pasakoja VMT Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas.
Šis projektas taps tvirtu pagrindu naujam, nepertraukiamam Lietuvos miškų inventorizacijos modeliui. Jis užtikrins, kad šalies miškų ištekliai būtų vertinami remiantis aukščiausiais mokslo ir technologijų standartais, garantuojančiais tvarų, išmanų ir skaidrų miškininkavimą.
"Tai reiškia patikimesnius duomenis apie Lietuvos miškų būklę ir tvirtesnį pagrindą jų ateičiai svarbiems sprendimams“, – pažymi VMT direktorius Mindaugas Tarnauskas.
1 pav. Eksperimentinių gamybinių tyrimų poligonas Tauragės regione
2 pav. Medžių indentifikavimo ir jų tūrio įvertinimo etapai: a) LiDAR taškų masyvo pagrindu sugeneruotas skaitmeninis lajų aukščio modelis (tamsesnė spalva atitinka aukštesnius medžius), b) identifikuotos medžių lajos (didesnis taškas atitinka aukštesnį medį), c) medyno tūris m3/ha 10x10 m dydžio gardelėje
Valstybinės miškų tarnybos inf.
