Bergene – apie miškų atsparumo klimato kaitai ir miško genetinių išteklių išsaugojimo galimybes
Kaip keičiantis klimatui užtikrinti miškų atsparumą, tinkamos miško dauginamosios medžiagos prieinamumą ir genetinės įvairovės išsaugojimą? Šie klausimai buvo vieni svarbiausių rugsėjo 8–9 d. Bergene, Norvegijoje, vykusioje tarptautinėje „NordGen Forest Conference 2026“ konferencijoje.
Konferencijoje „Tree species – Seeds – Resilient use“ susitiko Šiaurės ir kitų Europos šalių miškų mokslo, miško genetinių išteklių, miško dauginamosios medžiagos, valstybinio miškų administravimo ir tiekimo specialistai. Lietuvai konferencijoje atstovavo Valstybinės miškų tarnybos Augalų genetinių išteklių ir dauginamosios medžiagos skyriaus vyriausiosios specialistės Jolanta Nainienė ir Milda Orentienė.
Konferencijoje daugiausia dėmesio skirta miškų prisitaikymui prie klimato kaitos, tinkamų medžių rūšių ir kilmių parinkimui, miško dauginamosios medžiagos tiekimo užtikrinimui, genetinės įvairovės išsaugojimui, sėklų kokybei ir atsekamumui bei naujų technologijų taikymui sėklininkystėje.
Miškų atsparumui svarbi genetinė įvairovė
Kopenhagos universiteto mokslininkas prof. E. Kjær pabrėžta, kad miško atkūrimo sprendimus būtina planuoti ilgalaikėje perspektyvoje – vertinti ne tik prognozuojamas klimato sąlygas, bet ir genetinę įvairovę, medžių rūšių bei jų kilmių adaptacinį potencialą.
Kaip vienas iš pagrindinių prisitaikymo būdų įvardytas rėmimasis vietinėmis, prie esamų sąlygų prisitaikiusiomis ir didele genetine įvairove pasižyminčiomis populiacijomis. Prireikus jas galėtų papildyti tos pačios rūšies pietinės kilmės, o ilgalaikėje perspektyvoje gali būti tiriamos ir kitų, nevietinių rūšių naudojimo galimybės. Konferencijoje taip pat aptarta pagalbinė migracija – populiacijų perkėlimas į vietoves, kuriose prognozuojamos būsimos klimato sąlygos galėtų būti tinkamos jų išlikimui.
Vis dėlto pabrėžta, kad naujų sėklinės miško bazės objektų atrinkimas ir įveisimas bei jų tinkamumo įvertinimas gali užtrukti kelis dešimtmečius, todėl sprendimus dėl ateities miškų būtina pradėti rengti iš anksto.
Sėklos – vienas iš ateities iššūkių
Šiuo metu Europoje jau stebimas pageidaujamų rūšių bei kilmių sėklų trūkumas, kurį lemia vis retesni ir mažiau prognozuojami gausaus derėjimo metai ir prastėjantis sėklų daigumas. Siekiant suvaldyti šią riziką, būtina iš anksto prognozuoti sodmenų poreikį, stiprinti medelynų bendradarbiavimą ir vertinti sėklinės miško bazės objektų pajėgumus.
Kartu buvo pristatytos EUFORGEN rekomendacijos, kaip renkant sėklas išsaugoti genetinę įvairovę. Pabrėžta, kad tam palankiau surinkti mažesnį sėklų kiekį nuo didesnio skaičiaus toliau vienas nuo kito augančių motininių medžių, nei didelį kiekį – nuo vos kelių medžių. Tokiu požiūriu vadovaujamasi projektuojant priemones ir sėklų ruošą Lietuvos genetinių miško medžių išteklių objektuose.
Kaip viena iš ilgalaikio saugumo priemonių pristatyta Svalbardo pasaulinė sėklų saugykla, kurioje jau saugomi ir Valstybinės miškų tarnybos perduoti Augalų genetinių išteklių pavyzdžiai tarp jų ir miško medžių sėklos. Visgi akcentuota, kad tokios tarptautinės saugyklos negali atstoti vietinės infrastruktūros – šalys narės pirmiausia privalo plėtoti ir užtikrinti savo nacionalinių genų bankų veiklą.
Naujų medžių rūšių pasirinkimas turi būti pagrįstas tyrimais
Norvegijoje vertintos potencialios medžių rūšys, jų selekcijos galimybės, sėklų tiekimo užtikrinimas ir miškininkystės priemonės, kurios galėtų prisidėti prie miškų prisitaikymo prie klimato kaitos, ilgalaikio produktyvumo ir tvaraus medienos tiekimo. Norvegijos žemės ūkio agentūros atstovas G. Hylen pabrėžia, kad sprendimai dėl naujų medžių rūšių naudojimo turi būti grindžiami ilgalaikiais bandymais ir rizikos vertinimu.
Šią išvadą iliustravo ir konferencijos dalyviams pristatyti ilgalaikių bandymų rezultatai. Lauko išvykos metu Prestegårdsskogen miško objektuose Os sav. buvo apžiūrėti nuo 1965–1967 m. vykdomi medžių rūšių ir kilmių bandymai. Daugiau kaip 60 metų vykdytame skirtingų rūšių bandyme vertintos vietinės ir introdukuotos spygliuočių rūšys bei skirtingos jų kilmės.
Geriausiu išlikimu ir produktyvumu pasižymėjo sitkinė eglė, Lutzo eglė ir serbinė eglė, vietinės kilmės paprastoji eglė taip pat pasižymėjo geru augimu. Kitų introdukuotų rūšių rezultatai buvo prastesni: suktaspyglė pušis, juodoji eglė, dygioji eglė, Engelmano eglė ir japoninis maumedis.
Tokie ilgalaikiai bandymai parodo, kad medžių rūšių ir kilmių tinkamumą konkrečioms augavietėms galima patikimai įvertinti tik ilgą laiką stebint jų išlikimą, augimą ir reakciją į taikomas miškininkystės priemones. Tai ypač aktualu ieškant būdų, kaip miškus pritaikyti prie besikeičiančio klimato.
Skaitmenizacija ir dirbtinis intelektas – ir sėklininkystėje
Konferencijoje pristatytos technologijos, galinčios ateityje palengvinti sėklininkystės procesus. Suomijos gamtos išteklių instituto „Luke“ atstovas T. Ylioja pristatė dronų ir dirbtinio intelekto taikymą paprastosios eglės moteriškų žiedų apskaitai sėklinėse plantacijose.
Ši technologija perspektyvi prognozuojant kankorėžių derlių ir planuojant sėklų ruošą paprastosios eglės sėklinėse plantacijose, tačiau Lietuvoje jos pritaikymo galimybės kol kas ribotos, nes čia didesnis dėmesys skiriamas paprastajai pušiai ir lapuočiams – paprastajam ąžuolui, karpotajam beržui, juodalksniui ir kitoms rūšims, kurių smulkius ir sunkiau pastebimus žiedus, kankorėžius, žirginius, giles ar kt. aptikti bei suskaičiuoti yra sudėtingiau.
Kita pristatyta inovacija – Suomijos įmonės „Innomentarium“ kuriama „SeediX“ rentgeno sistema, leidžianti nepažeidžiant sėklų įvertinti jų kokybę ir gyvybingumą. Lietuvoje ši technologija galėtų būti pritaikyta Augalų genų banke saugomoms įvairioms kultūrinėms, retoms, žolinėms, krūmų ir medžių rūšims. Kasmet Lietuvoje jų tiriama apie 500 jau saugomų ir 227 naujai gautų sėklų pavyzdžiai, ir jų tyrimams skiriama apie 1500 valandų. Šiuo metu tyrimams panaudotos sėklos nebegali būti grąžinamos saugoti, jos yra panaudojamos gyvybingumui nustatyti. Naudojant „SeediX“ rentgeno sistemą sėklos nepažeidžiamos, rentgeno sistemos panaudojimas leidžia ne tik išsaugoti tiriamus sėklų pavyzdžius, bet ir sutrumpinti tyrimų laiką ne mažiau kaip perpus.
Šiaurės šalys ieško bendrų sprendimų
Praktinėse dirbtuvėse daugiausia dėmesio skirta miško sėklų ir sodmenų tiekimui kintant klimatui. Dalyviai nagrinėjo, kaip miško dauginamosios medžiagos tiekimo sistemą sustiprinti atsparumo klimato kaitai požiūriu ir kokias temas verta bendrai nagrinėti antrajame Šiaurės šalių projekto etape.
Diskutuota apie tris galimus miškų prisitaikymo prie klimato kaitos scenarijus. Pirmajame daugiausia dėmesio skiriama vietinėms medžių rūšims ir genetinės įvairovės didinimui. Antrajame šis požiūris papildomas kitų Europos regionų tinkamų rūšių ir kilmių naudojimu, o trečiajame svarstoma ir nevietinių medžių rūšių introdukcija.
Tačiau diskusijose išryškėjo bendra kryptis – prisitaikymas turėtų būti laipsniškas ir paremtas duomenimis. Reikalingi ilgalaikiai rūšių ir kilmių bandymai, rizikos vertinimas, bendri šalių tyrimų tinklai, duomenų mainai ir išankstinis būsimo sėklų bei sodmenų poreikio planavimas, o taip pat labai svarbūs ekonominis ir pramoninis rūšies vertinimas, ar šalies pramonės sugebės pereiti prie naujų introdukuotų rūšių.
Vertinant introdukuotų rūšių naudojimo galimybes, būtina nustatyti, ar jų medienos fizinės, mechaninės ir technologinės savybės atitinka esamų gamybos procesų reikalavimus, ir ar tam nereikės papildomų investicijų. Tuo pat metu svarbu numatyti ir užtikrinti stabilų medienos tiekimą, nes pramonė paprastai vengia investuoti į rūšis, kurių žaliavos kiekiai ateityje nėra pakankamai prognozuojami.
Milda Orentienė,
Augalų genetinių išteklių ir dauginamosios medžiagos skyrius vyr. specialistė