Tikslai ir uždaviniai

Valstybinė miškų inventorizacija (VMI) atrankos metodu – visų Lietuvos miškų inventorizacija pagal statistiniais metodais pagrįstą atrankos schemą, naudojant apskaitos barelių tinklą, leidžianti turėti žinomo tikslumo miškų būklės ir jų kaitos rodiklius šalies ir administracinių vienetų ar jų junginių (apskričių, rajonų grupių) lygmenyje. Jos metu tiesioginių matavimų būdu nustatomi svarbiausi medynų našumo rodikliai: medienos prieaugis, iškritusių ir iškirstų medžių bei sukauptos medienos tūriai, kontroliuojami miško kirtimai, atkūrimas, savaiminis miško plėtimas.

VMI objektas yra visa Lietuvos miško žemė nepriklausomai nuo nuosavybės formos.

VMI Tikslas

VMI turi užtikrinti operatyvų, su iš anksto planuotu tikslumu svarbiausių miškų rodiklių įvertinimą. Rodiklių visuma ir jų tikslumas turi patenkinti strateginio miškų sektoriaus planavimo valstybės lygmeniu poreikius.

VMI Uždaviniai

Skiriami pagrindiniai ir papildomi VMI uždaviniai.

Pagrindiniai VMI uždaviniai kiekvienos inventorizacijos metu visuose Lietuvos miškuose atskirai pagal nuosavybės formas yra:

• sekti miško žemės plotų dinamiką,
• įvertinti medienos išteklius, jų struktūrą ir dinamiką norimu tikslumu,
• nustatyti kitų medienos išteklių inventorizacijos metodų patikimumą,
• pačiu efektyviausiu būdu – medienos prieaugio balanso pagalba – užtikrinti:

         - medienos išteklių įvertinimą, jų panaudojimo kontrolę,

         - ūkinės veiklos efektyvumo įvertinimą valstybiniame lygyje,

         - miško kirtimų ir atkūrimo įvertinimą,

         - patikimą miško ūkio vystymo strateginį planavimą,

         - įvertinti miško augaviečių būklę, jų našumo dinamiką, panaudojimo efektyvumą,

         - įvertinti miško ekosistemų būklės, jų sveikatingumo, pažeidimų bei biologinės įvairovės dinamiką.

Panaudojant sukurtą apskaitos barelių tinklą, gali būti sprendžiami šie miškų ūkiui bei aplinkos apsaugai aktualūs papildomi VMI uždaviniai:

• medžiojamosios faunos paplitimo, jos daromos žalos apskaita, operatyvus audrų, kenkėjų ar ligų padarytos žalos miškui įvertinimas,
• miško dirvožemio derlingumo pokyčių ilgalaikiai stebėjimai,
• kitų miško išteklių apskaita ir pan.
• visos šalies žemės naudmenų kaitos vertinimas, siekiant apskaityti absorbentų ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokyčius miškuose ir kitose žemės naudmenose.