Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos istorija

Lietuva, kaip ir nemažai kitų pasaulio valstybių, dalyvauja klimato kaitos švelninimo procesuose ir yra viena iš 195 Jungtinių Tautų Bendrąją Klimato Kaitos Konvenciją ratifikavusių valstybių. Kaip Jungtinių Tautų Bendrosios Klimato Kaitos Konvencijos narė, taip pat pagal JTBKKK Kioto protokolo reikalavimus, Lietuva yra įsipareigojusi vykdyti ir nuolat tobulinti visų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų iš visų šaltinių bei absorbentų apskaitą visuose sektoriuose. Kaip Europos Sąjungos narė, Lietuva turi papildomų įsipareigojimų ataskaitoms apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimo ir klimato kaitos švelninimo veiklas teikti.

Pirmieji nacionaliniai išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos duomenys Jungtinių Tautų Klimato Kaitos sekretoriatui buvo pateikti 1996 metais, o nuo 2004 metų pradėta teikti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaita ir bendrosios apskaitos rezultatų teikimo lentelės (angl. Common Reporting Format Tables). 2006 metais pirmą kartą Europos Komisijai ir Jungtinių Tautų Klimato Kaitos Sekretoriatui pateiktos pilnos ir nenutrūkstamos Lietuvos išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos duomenų už 1990 - 2004 m. lentelės, kartu su pirmuoju pradiniu pranešimu (ataskaita) pagal Kioto protokolo reikalavimus (angl. Initial Report).

Pagal 2010 m. liepos 29 d. Aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-666 (pakeistas 2014 m. sausio 23 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-61) Valstybinė miškų tarnyba yra atsakinga už išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų ir absorbcijos apskaitą žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (angl. Land use, land-use change and forestry, LULUCF) sektoriuje pagal JTBKKK ir JTBKKK Kioto protokolo reikalavimus bei ataskaitos dalies už šio sektoriaus ŠESD išmetimų ir absorbcijos rengimą.

Nuo 2012 m. Nacionalinės miškų inventorizacijos (pradėta vykdyti 1998 m.) barelių tinklą išplėtus į visas šalies žemės naudmenas ir naudojantis gautais mokslinių studijų, skirtų istoriniams žemės naudojimo paskirties duomenims atkurti, rezultatais, nacionalinė išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje buvo žymiai patobulinta ir atitinka skaidrumo, nuoseklumo, išsamumo, tikslumo ir palyginamumo kriterijus, keliamus Jungtinių Tautų Bendrosios Klimato Kaitos Konvencijos.