Atrankos schema

NMI naudojamas nepertraukiamos, atrankinės, kombinuotos, daugiapakopės apskaitos metodas, integruojant jį su geografinių informacinių sistemų (GIS) technologijomis. Apskaitos vienetų atranka vykdoma sisteminiu būdu su atsitiktine pradžia, derinant pakartotiną apskaitą pastoviuose bareliuose su matavimais laikinuose bareliuose, kombinuojant antžeminius matavimus išskirtuose apskaitos bareliuose su matavimais ir įvertinimu kosminio vaizdo žemėlapiuose bei aerofotonuotraukose.

Nacionalinės miškų inventorizacijos darbų objektas

Nacionalinės miškų inventorizacijos antžeminiai matavimai vykdomi miško žemėje. NMI matavimai išimties tvarka taip pat vykdomi ir miško grioviuose, nes jie tiesiogiai susiję su miško formavimusi. Žemės ūkio naudmenos, krūmynai, pelkės, užstatytos teritorijos, vandenys ir kitos ne miško žemės naudmenos fiksuojamos tik apskaitos barelių sektoriuose, besiribojančiuose su miško žeme. Vykdant barelių tikrinimus natūroje atsižvelgiama į valstybės miškų kadastre nustatytą sklypo žemės naudmeną.

Lauko darbai

Lauko darbus vykdo pastovių ir laikinų apskaitos barelių matavimo grupės. Kiekviena pastovių apskaitos barelių grupė penkerius metus dirba jai priskirtame inventorizacijos rajone. Kitus penkerius metus, pastovių apskaitos barelių matavimo grupės pasikeičia inventorizacijos rajonais. Laikinų apskaitos barelių matavimo grupė darbus vykdo visoje Lietuvos teritorijoje. Šiuo metu laikini apskaitos bareliai nematuojami. Lauko darbai vykdomi balandžio–spalio mėn. Pastovūs apskaitos bareliai permatuo¬jami po penkių metų su ne didesniu kaip ±20 dienų skirtumu.

Lietuvos teritorija skirstoma į 2 apylygius pagal miškų plotą ir darbo sąlygas invento-rizacijos rajonus. Rajono riba darbų organizavimo patogumo dėlei nustatyta ortofoto¬grafinių žemėlapių M 1:10 000 ribomis (1 pav.). Pirmam rajonui priskirta vakarinė Lietuvos dalis, antram – rytinė.
 
Paveiksle rodyklėmis pavaizduota pastovių barelių matavimų vykdymo sekų schema.
 
Atrankos būdas ir apskaitos vienetų išdėstymas

Siekiant kuo tolygiau paskirstyti pastovius apskaitos barelius visoje šalies teritorijoje, taip pat reguliariai kontroliuoti kitų žemės naudmenų transformacijas bei ten atsiradusio miško augimą, parinktas griežtai sisteminis pastovių apskaitos barelių išdėstymo su atsitiktine pradžia būdas. Apskaitos bareliai antžeminiam matavimui be to yra grupuojami po keturis. Siekiant apskaitos barelių paskirstymo Lietuvos teritorijoje tolygumo, barelių grupės – traktai išdėstyti lygiašonio trikampio viršūnėse (2 pav.). Derinantis prie kilometrinio Lietuvos koordinačių tinklelio, pastovių apskaitos barelių grupės buvo išdėstytos kas 4-ą eilutę ir kas 4-ą kilometrinį stulpelį pražanginiu būdu kas 4 km. Vienai pastovių apskaitos barelių grupei tokiu būdu tenka 16 km2 teritorijos plotas arba 400 ha – vienam pastoviam apskaitos bareliui. Visų pastovių apskaitos barelių matavimas 5 metų laikotarpiui suskirstytas tokiu būdu, jog kiekvienų metų traktai užtikrintų tolygiausią jų pasiskirstymą visoje šalies teritorijoje.

Duomenų surinkimas

Visoje šalies teritorijoje išskirta 16 349 nuolatinių stebėjimo barelių (apskaitos vienetų).
1/5 visų nuolatinių stebėjimo barelių permatuojama kasmet.
Kasmetiniai rezultatai apskaičiuojami naudojantis 5 paskutinių metų apskaita.
Užtikrina duomenų teikimą be spragų ir persidengimų.
1998 – NMI pradžia (miško žemėje).
2012 – pradėti lauko matavimai visoje šalies teritorijoje.
 
 
 
1 nuolatinis apskaitos barelis atstovauja 400 ha šalies teritorijos:

500 m2 plotas (A) – medžių ir kelmų, kurių d1,3 > 14,0 cm, apskaitai. 

100 m2 plotas (B) – medžių ir kelmų, kurių d1,3 > 6,0 cm , apskaitai.

25 m2 ( ¼ mažojo skritulio) plotas (C) – medžių, kurių d1,3 > 2,0 cm, apskaitai.

30 m2 plotas (D) – pomiškio ir trako apskaitai.

Apskaitos medžiai (1, 2, 3) – pastoviuose bareliuose medžių aukščiams, o laikinuose bareliuose – medžių aukščiams ir medyno amžiui, tūrio prieaugiui įvertinti.
 

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-05-17