Miško sanitarinė apsauga

Miško sanitarinės apsaugos skyriuje darbuojasi:

Vedėjas
Virgilijus Vasiliauskas

Vyr. specialistas
Kęstutis Grigaliūnas

Vyr. specialistas
Sigitas Mikalauskas

Vyr. specialistas
Rytis Dubickas

Vyr. specialistas
Tomas Balkus

Vyr. specialistas
Arminas Tručinskas

Vyr. specialistė
Justina Baigytė

Kuruojami
padaliniai:
Kretingos
Mažeikių
Šilutės
Telšių
Anykščių
Biržų
Panevėžio
Rokiškio
Dubravos
Kazlų Rūdos
Jurbarko
Šakių
Tauragės
Druskininkų
Prienų
Trakų
Varėnos
Joniškio
Kuršėnų
Radviliškio
Raseinių
Ignalinos
Nemenčinės
Šalčininkų
Švenčionėlių
Ukmergės

 

Lietuvos miškai kas metai pažeidžiami abiotinių veiksnių, vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių. Visų šių veiksnių ir organizmų žalingumas nevienodas. Vieni iš jų pasirodo kiekvienais metais masiškai ir padaro labai daug nuostolių. Tuo tarpu kiti reti, lokaliniai ar sporadiški. Miško kenkėjų, ligų židiniai bei kitų veiksnių sužaloti medynai kasmet registruojami nuo 1968 m., kai buvo įsteigta Miško apsaugos stotis. Pakenktų medynų plotai buvo surašomi statistinėje formoje MŪ-10 (šiuo metu registruojami eletroniniame Žurnale), o komentarai ir apibendrinimai pateikiami miškų sanitarinės būklės apžvalgose.

Miško sanitarinė apsauga - tai priemonių, saugančių miškus nuo ligų ir kenkėjų bei gerinančių miškų sanitarinę būklę, visuma.

Sanitarinės miško apsaugos priemonės – tai biologinės ir cheminės veikliosios medžiagos bei preparatai, taip pat kitos priemonės (sanitariniai kirtimai, vabzdžiagaudžiai medžiai ir kt.).

 

Miško sanitariniai kirtimai

Visuomenėje plačiai paplitusi tikrovės neatitinkanti nuomonė, esą Miško sanitarinės apsaugos taisyklės reikalauja iškirsti visus sausuolius ir pašalinti negyvą medieną iš miško. Iš tikrųjų, sanitariniais kirtimais turi būti iškirstos tik žalių eglių vėjavartos, vėjalaužos, snieglaužos ir labai pažeisti medžiai iki medžių liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo juose (Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 29 p.). Spygliuočiai, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, iki pirmųjų lėliukių susiformavimo taip pat turi būti iškirsti sanitariniais miško kirtimais ir pašalinti iš miško arba juose turi būti sunaikinti kenkėjai (30 p.). Pažymėtina, jog pavojingais medžių liemenų kenkėjais laikomos tik 7 (septynios) Miško sanitarinės apsaugos taisyklėse išvardintos vabalų rūšys.

Jokių kitų atvejų, kai sanitariniai kirtimai yra privalomi, Miško sanitarinės apsaugos taisyklėse nenumatyta. Labai pažeistų medžių ir sausuolių, kaip jie apibrėžti Miško sanitarinės apsaugos taisyklėse, iškirtimas yra galimas, tačiau tai nėra prievolė. Pažymėtina, jog miško sanitarinių kirtimų atvejais, nustatyta tvarka reikia gauti Leidimą miškui kirsti arba pateikti Pranešimą apie ketinimą kirsti mišką.