>
2024-03-29

Vėjalandė šilagėlė – ankstyvoji Lietuvos miškų gražuolė

Vis labiau šylant orams ir artėjant Velykoms, kurios šiemet tikrai anksti, Dzūkijos miškuose anksti pražydo ir retas pavasario pranašas – vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens). Angliškai šis dekoratyvus augalas vadinamas Velykų gėle (Pasque flower). 

Vėjalandė šilagėlė įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Tai saugoma pažeidžiama rūšis. Taip pat ji įrašyta į Europos sąjungos Buveinių direktyvos II-ąjį priedą. Tai reiškia, kad ši rūšis saugoma ir tarptautiniu mastu. 

Vėjalandės šilagėlės daugiausia paplitusios Rytų ir Pietryčių Lietuvoje, kitur labai retos arba jau išnykusios. Daugumoje vietovių auga pavieniui, pasklidusios dideliuose plotuose – sausuose pušynuose, sausuosiuose ąžuolynuose, kartais – mišriųjų miškų aikštelėse, viržynuose, rečiau – karbonatinių smėlynų pievose.

Vėjalandės šilagėlės dauginasi sėklomis. Žiedus, vabzdžius viliojančius ryškiai geltonais kuokeliais apdulkina vabzdžiai, daugiausia kamanės. Augalai kryžmadulkiai, todėl pavieniui augančios vėjalandės sėklų neužmezga. Peržydėjus, subrandintas sėklas tolyn nuneša vėjas. Nusileidusios ant žemės, sėklos pačios įsirausia į žemę, nes, sugerdamas drėgmę, sukasi vaisiaus snapelis.

Nors atskiri augalai, esant tinkamoms sąlygoms, gali išgyventi dešimtis metų, bet vėjalandės šilagėlės silpnai konkurencingos ir, pasikeitus aplinkai, deja, išnyksta. Šioms pūkuotoms gražuolėms reikia tiek ir ne itin rūgštaus smėlio dirvožemio, tiek ir atviros saulėtos vietos. Vėjalandės šilagėlės pirmiausia nyksta dėl to, kad yra labai jautrios aplinkos pokyčiams, dėl buveinių būklės blogėjimo; vėjalandes šilagėles tiesiogiai naikina žmonės, skindami žiedus ir išsikasdami augalus. Dėl žiedų skynimo, nesubrandinamos sėklos, augalai nyksta, ypač jei tai kartojasi. Kartais visus žiedus nulesa kurtiniai ir tetervinai.

Jei vėjalandės šilagėlės nuo šalčio gali apsisaugoti kailinukais – ilgais gležnais pūkuotais plaukeliais, tai nuo žiedų skynimo ir augalų iškasimo jas gali apsaugoti tik žmonių sąmoningumas. Vėjalandėms reikia ypatingų sąlygų, iškastos jos neprigyja ir žūsta. Be to, kaip ir dauguma vėdryninių šeimos augalų, visos augalo dalys yra nuodingos, patekusios į akis ar ant jautresnės odos, gali sudirginti. Kaip ir kiekviena į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų, grybų sąrašą įrašyta rūšis, taip ir vėjalandė šilagėlė yra saugoma įstatymo. Bet koks jų naikinimas: skynimas, kasimas, kitas žalojimas yra baudžiamas, reikalaujama žalos gamtai atlyginimo.

Norime priminti žmonėms, kad yra pirkti kitos rūšies - paprastosios šilagėlės sėklų, iš kurių galima užsiauginti gražių augalų. O vėjalandes šilagėles saugokime mūsų miškuose. Lai žydi ir džiugina akį ir ateinančioms kartoms.

Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri įgyvendina valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.