2024-07-30
Trumpa Lietuvos valstybinių miškų 2024 m. pirmo pusmečio sanitarinės būklės apžvalga
Viso per pirmą pusmetį vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių, abiotinių ir kitų veiksnių pažeidimų valstybiniuose miškuose užregistruota 3875,7 ha plote ir tai yra beveik trečdaliu arba 1858,8 ha mažesnis plotas nei pernai tuo pačiu metu (2023 m. – 5734,5 ha). Didžiausią įtaką pažeidimų mažėjimui turėjo užgesęs pušinio pjūklelio židinys Ignalinos rajone. Miško sanitarinės apsaugos priemonės židiniuose atliktos 1980,8 ha plote.
Per pirmą pusmetį vabzdžių pažeidimai užregistruoti 2146 ha plote (apie 55 % nuo visų židinių ploto) ir sudarė didžiąją dalį visų miškuose fiksuotų pažeidimų. Iš vabzdžių žalingiausias buvo žievėgraužis tipografas, kurio pažeidimai fiksuoti 2067,7 ha plote, kur sanitariniais miško kirtimais jau iškirsta apie 206 tūkst. ktm. medienos. Lyginant su 2023 metų pirmu pusmečiu, šių kinivarpų židinių plotas sumažėjo 16 procentų (2023 m. – 2458 ha). Kazlų Rūdos, Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybių teritorijose pažeidimai pasiekė stichinės nelaimės lygmenį, kuomet išdžiūvusių ir džiūstančių medynų tūris sudarė daugiau kaip po 25 tūkst. kubinių metrų medienos. Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistų vykdomas žievėgraužio tipografo populiacijos stebėsena rodo, kad pirmos generacijos vystymosi metu skraidžiusių vabalų kiekis buvo kiek mažesnis nei pernykštė rekordinė populiacija. Visgi kenkėjų skaitlingumas ir toliau išlieka labai didelis visoje Lietuvos teritorijoje, todėl būtina aktyviai vykdyti šviežiai kenkėjų užpultų eglių aptikimą, iškirtimą ir šalinimą iš miško.
Medžių infekcinės ligos registruotos 594,9 ha plote (apie 15 % nuo visų židinių ploto). 12,5 ha židinių likviduota atlikus sanitarinius miško kirtimus. Didžiausius ligų židinių plotus ir toliau tradiciškai sudaro chroniškos ligos: drebulinės pinties pažeisti medynai (285 ha) ir džiūstantys uosynai (174,3 ha). Šakninė pintainė spygliuočių medynuose fiksuota 111,7 ha plote. Chroniškų ligų židinių po truputį mažėja ir antram pusmečiui lieka 558,2 ha plote.
Žvėrys mišką pažeidė 775,2 ha plote (apie 20 % nuo visų pažeidimų). Pagrindiniai žaladariai yra elniniai žvėrys (743,3 ha): nukandžioti ūgliai želdiniuose ir žėliniuose užregistruoti 409,6 ha plote, žievė jaunuolynuose nulaupyta 326,1 ha plote, briedžiai viršūnes pušynuose laužė 7,6 ha plote.
Abiotinių veiksnių sukeltų pažeidimų per 2024 metų pirmą pusmetį užregistruota 343,1 ha plote ir tai sudarė 9 procentus nuo visų židinių ploto. Daugiausia (49 %) šios kategorijos pažeidimų sukėlė vėjas – 238,8 ha plote. Šalnos fiksuotos 40,3 ha plote. Sniegas ir ledas pažeidė miškus 20,5 ha plote. Gaisrai fiksuoti 22,4 ha plote. Kitų abiotinių veiksnių žala buvo nežymi.
Per pirmą 2024 metų pusmetį VĮ Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai atliko daug miškų sanitarinės būklės gerinimui skirtų profilaktinių darbų: iškabino 3535 gaudykles žievėgraužiui tipografui sugaudyti, išdėstė 347 vilioklius naudingiems plėšriesiems vabzdžiams privilioti, iškabino 9201 inkilą, išvalė 7032 ankstesniais metais iškeltus inkilus, 251 ha želdinių/žėlinių aptvėrė tvora, iškasė duobeles pušinių straubliukų sugaudymui 393,6 ha plote, aptvėrė 241 skruzdėlyną, atrinko ir pažymėjo 819 uoksinių medžių, stabdant šakninės pinties plitimą, karbamido tirpalu po ugdomųjų miško kirtimų 74,5 ha plote aptepė spygliuočių kelmus, 50,1 ha želdinių/žėlinių plote įrengė 33 stebyklas plėšriesiems paukščiams nutūpti ir įvykdė dar eilę priemonių, viso 1288,4 ha plote.
2024 metų antrajame pusmetyje sanitariniu požiūriu nepalankiausia padėtis numatoma 40 metų ir vyresniuose eglynuose, kur bus didelė tikimybė formuotis žievėgraužio tipografo masinio dauginimosi židiniams. Taip pat, vėjo pažeistuose medynuose, kuriuose buvo išverstos ar nulaužtos 40 metų ir vyresnės eglės.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.